Tiesa, bandymas organizuoti referendumą bent kol kas – nesėkmingas, mat kovo 25 dieną Seimo nariai nusprendė iš Seimo posėdžio darbotvarkės išbraukti Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projekto svarstymą.

Nors diskusijos dėl žemės pardavimo užsieniečiams pasiekė apogėjų, vis dėlto 2014 metų gegužę Lietuvai baigsis duotas pereinamasis laikotarpis parengti reikiamus teisės aktus dėl vieno svarbiausių ES principo – laisvo kapitalo judėjimo – įgyvendinimo. Lietuva privalės atverti žemės rinką ES piliečiams.

Lietuvos žemdirbiai praėjusių metų pavasarį Žemdirbių suvažiavime kategoriškai pasisakė už draudimo pratęsimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje. Seimo nariai tais pačiais metais pritarė Seimo nutarimui, kuriuo Vyriausybei siūloma ieškoti galimybių, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimu.

Pasisakydami prieš žemės pardavimą užsieniečiams, žemdirbiai ragina Vyriausybę iš naujo derėtis dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo visų ES valstybių narių žemdirbiams.

Žemdirbiai nuogąstauja, kad norėdamas reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Parlamentas (EP) neplanuoja suvienodinti tiesioginių ES išmokų visoms ES valstybėms narėms. Esą Lietuvos žemdirbiai dėl to turės blogesnes konkurencines sąlygas, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis.

Referendumo iniciatoriai: nevalia išpardavinėti Lietuvos

Žemės pardavimo užsieniečiams priešininkų įsitikinimu, žemė – Lietuvos turtas, kurio nevalia išparduodi užsieniečiams.

Besipriešinančių nuomone, žemė iš praeities yra visų lietuvių žemė ir būsimų kartų paveldas, kurį privalu ypač tausoti.

„Jei lietuviai nesugeba žemės pilnai naudingai naudoti, nereiškia, kad jos Lietuva turi pernelyg daug ir gali ją pardavinėti“, – tvirtinama 2013 metų sausį paskelbtame Lietuvos Sąjūdžio tarybos kreipimesi.

Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams vieno iniciatorių nuomone, kiekvienam Lietuvos piliečiui būtų vienodai žalinga, jei būtų leista parduoti žemę užsieniečiams. Esą kiekvienas Lietuvos pilietis turi vienodą teisę į Lietuvą.

„Lietuvą galima parduoti tik tuo atveju, jei liks vienas lietuvis ir jis nuspręs ją parduoti. Jei yra keli, reikia jų paklausti, ir tai daroma referendumo keliu. O jei neteksim Lietuvos žemės, neteksim visko“, – žurnalui „Veidas“ sakė Pranciškus Šliužas.

Baimė dėl žemės – sovietinis palikimas

1991 metais pradėta žemės reforma Lietuvoje siekta iš kolektyvinio ūkininkavimo pereiti prie individualaus, sukuriant teisines ir ekonomines sąlygas Lietuvos piliečiams ūkininkauti, laisvai pasirenkant ūkininkavimo formą. Tačiau ES reikalavimas naujosioms ES narėms atverti žemės rinką ES piliečiams ne juokais išgąsdino lietuvius. Mat, anksčiau nacionalizuota sovietų, esą, dabar žemė atitektų užsieniečiams.

ES susitarimas numato laisvę visose ES rinkose, kad kiekvienas ES pilietis galėtų laisvai, nevaržomas ir visa apimti naudotis ES rinka. Tačiau tokiam Europos bendrijos reikalavimui Lietuva ir kitos naujosios ES narės nebuvo pasiruošusios.

Lietuvai numatyto septynerių metų pereinamojo laikotarpio nepakako, o pratęsus jį dar trejiems, imta žvalgytis, kad draudimas parduoti žemę užsieniečiams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimu.

Vis dėlto, bet koks mėginimas nevykdyti stojimo į ES sutarties nuostatų pirmiausia būtų kenksmingas patiems Lietuvos ūkininkams. Žemdirbiai patirtų didžiulius nuostolius, o valstybė – finansinę žalą. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus įsitikinimu, jei toks žingsnis būtų žengtas, Lietuva netektų sanglaudos lėšų, valstybei grėstų sankcijos.

Atsirastų sąžininga konkurencija

Liberalai įsitikinę, kad atvėrus rinką, atsirastų sąžininga konkurencija, žemė netaptų asmenų spekuliatyviu įrankiu. „Laisvos rinkos atvėrimas dabartiniams žemės savininkams leistų už žemę gauti tikrąją jos kainą“, – įsitikinęs Seimo narys liberalas dr. Eugenijus Gentvilas.

Politiko nuomone, žemę užsieniečiai jau ir šiandien įsigyja per tarpininkus Lietuvoje, esą draudimo parduoti žemę užsieniečiams išlaikymas yra naudingas tik stambiųjų Lietuvos žemvaldžių ir finansų grupuočių interesams.

„Kas šiandien perka žemę ar jau įsigijo žemės ūkio bendrovių akcijų – patikimų duomenų nėra, to praktiškai neįmanoma patikrinti“, – kalbėjo jis.

Tiesa, sutikdami su žemės pardavimu užsieniečiams, ekspertai ragina Seimą numatyti aiškius saugiklius, kurie užtikrintų, kad žemė nepatektų į perpardavinėtojų rankas. Esą prieš parduodant žemę užsieniečiams būtina perkančiojo kapitalo kilmės patikra. Įstatyme dėl žemės pardavimo užsieniečiams būtina numatyti prievolę dirbti ir deklaruoti nupirktą žemę, draudimą tam tikrą laikotarpį žemę nuomoti.

Lietuva pajus naudą

ES šalys, kurios jau atvėrė savo žemės rinką užsieniečiams, pajuto ekonominę naudą. Įstojusi į bendrą ES rinką, Lietuva taip pat turės ekonominės naudos. Pirmiausia, šalis pajus didesnį susidomėjimą Lietuvos ūkių rinka, o tai leis vystyti ir tobulinti juos, įskaitant investicijas ir naująsias technologijas.

Atvėrus žemės rinką turėtų pagyvėti investicijos į maisto pramonę ir žemės ūkį, o svarbiausia, Lietuvos ūkininkai gaus didesnes tiesiogines išmokas.

Tačiau Baltijos šalys kritikuoja Europos Komisijos (EK) siūlymą dėl tiesioginių išmokų naujame biudžete nuo 2014 metų, ir siekia greitesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, Baltijos šalys turėtų artėti prie ES išmokų žemdirbiams vidurkio. 2014–2020 m. ES daugiamečiame biudžete numatyta, jog tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams didės ir iki 2020 m. pasieks 196 eurus (676 Lt) už hektarą – apie 75 proc. ES vidurkio. Dabar jos siekia apie 53 proc. ES vidurkio.

Ekspertų iš Jungtinės Karalystės (JK) Roberto Mahoney, Peterio Dale’io ir Robino McLareno teigimu, žemės rinkos atvėrimas paskatintų žmones investuoti ne tik į žemę, bet ir į produkcijos gamybą. Veiksminga ir efektyvi žemės rinka gali pagyvinti šalies ekonomiką. Pavyzdžiui, JK pajamos iš žemės nuosavybės paslaugų sudarė 9 proc. visų šalies pajamų.

Norėdama pritraukti tiesiogines investicijas šalis turi sudalyti vienodas sąlygas visiems investuotojams. Veiksminga žemės rinka su lygiomis teisėmis visiems ES piliečiams leis šaliai lygiaverčiai, lygiu partnerystės principu, dalyvauti globalioje ekonomikoje.

Vis dėlto ekspertai įspėja, kad būtina sukurti teisingą ir efektyvų žemės administravimo mechanizmą, žemės politiką ir teisinę bazę. Sąžininga ir atvira žemės rinka privalo užtikrinti žemės ir jų savininkų teises, žemas sandorių kainas, galimybę pasinaudoti kreditais, prieinamumą prie informacijos apie žemę ir jos registravimą.

Vytautas Valentinavičius