Pirmąją europarlamentarų debatų dalį, kurioje buvo diskutuojame apie Lietuvos galimybes išstoti iš ES, galite pažiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Į Mindaugo Jurkyno klausimą, ką Lietuva ateityje galėtų pagerinti, prisidėti, ištaisyti, kad baimių, problemų ir nerimų Europoje būtų mažiau, europarlamentarai vieningai atsakė, kad prioritetinė sritis - energetinis saugumas.

L. Andrikienės nuomone, energetinis saugumas – tema, kuri ypač aktuali Lietuvai. „Mes puikiai suprantame, kad vieni, savo valstybės jėgomis, šios problemos išspręsti negalėsime, kad mums reikia veikti Europos Sąjungoje (ES). ES reikia daug padaryti šioje srityje, manau, kad būsima kadencija, tiek Europos Komisijos, tiek Europos Parlamento, turėtų būti skirta šių klausimų sprendimui.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išskyrė energetiką, katalikiškas vertybes, žemės ūkio sektoriaus didesnį finansavimą, ES pinigų skyrimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Ji pabrėžė, kad nuo 2004 metų, kai į ES šeimą įsiliejo Baltijos valstybės ir Lenkija, energetinio saugumo klausimai Europoje šovė į priekį, anksčiau apie tai net nelabai būdavo diskutuojama. Pasak jos, mūsų šalių specifika ir problemos bei praeities skauduliai išryškino, kad tai aktualu visai ES ir priklausomybė nuo Rusijos yra didžiulė problema, tačiau kartu visos šalys juda mažais žingsniais į priekį.

Z. Balčytis paminėjo dar vieną problemą, į kurią būtina atkreipti dėmesį – tai bedarbystė. Jo teigimu, galima kalbėti apie didelius politinius projektus, tačiau pirmiausia turi būti išspręstas didžiulio skirtumo tarp 28 ES valstybių pragyvenimo lygio problema. Be to, svarbu suderinti visos ES infrastruktūrą, ne tik energetinę, bet ir transporto, ir pradėti prognozuoti visose ES valstybėse pagrindinius strateginius objektus, o ne statyti juos, kur papuola, išleidžiant tam didelius pinigus ir lendant į didžiules skolas. 

Visą diskusiją
šiuo klausimu žiūrėkite vaizdo įraše.