Kaip praneša „Euobserver“, ES rajonas buvo uždarytas, saugumu rūpinosi 1 500 Belgijos policininkų ir 200 JAV saugumo pareigūnų. Skraidė keli sraigtasparniai. Daugybė saugumo atitvarų. Žemės paviršiuje jokio viešojo transporto. Geroji pusė: netoli Europos Parlamento einantis greitkelis buvo tuščias. Blogoji pusė: tekdavo žingsniuoti pėsčiomis ne vieną kilometrą, jeigu atsidurdavai vienoje kelio pusėje ir norėdavai pereiti į kitą.
Ir visa tai tik tam, kad B. Obama pagaliau pasimatytų su „jumis, vyručiai, (Hermanu Van Rompuy ir Jose Manueliu Barroso – aut.past.) jūsų pačių bėgimo takelyje“, kaip išsireiškė jis pats. Tačiau europiečiai supyko, kad jis iki šiol nebuvo pagerbęs ES institucijų savo apsilankymu, nepaisant to, kad prezidento pareigas eina nuo 2009 metų.
2010 metais B. Obama sugebėjo praleisti ES ir JAV viršūnių susitikimą Ispanijoje, teigdamas, kad trūksta temų diskusijoms. Kitais metais jis priėmė „vyručius“ Vašingtone. Be to, kaip trečiadienį pažymėjo pats JAV prezidentas, su minėtais lyderiais jis matėsi Prahoje, Londone, Lisabonoje, Baltuosiuose rūmuose, Šiaurės Airijoje ir (diena anksčiau) Hagoje.
Nesvarbu. Per tokius renginius paspausti rankas yra ne mažiau svarbu negu visa kita.
Pastarasis vizitas tikrai nebuvo skirtas esmei. Susitikimas – vadinti jį viršūnių susitikimu neapsiverčia liežuvis – truko maždaug 70 minučių.
Nepaisant to, jam pasibaigus, H. Van Rompuy pareiškė, kad nepajudintas neliko nė vienas geopolitinis akmuo. Per susitikimą buvo kalbama apie Ukrainą, Siriją, Iraną ir Centrinę Afrikos Respubliką. Dėmesys buvo skirtas ir ekonomikai, klimato pokyčiams bei būsimam ES ir JAV prekybos susitarimui.
Jie netgi palietė nemalonią JAV vykdyto ES piliečių bei lyderių šnipinėjimo temą.
J. M. Barroso, kuris atrodė itin pamalonintas, kad B. Obama pasirodė tarp ES institucijų sienų, pareiškė, jog europiečiai ir amerikiečiai yra „geriausi draugai“ ir kad susitikimas pasiuntė „svarbų signalą“.
„Europa yra artimiausia Amerikos partnerė“, - maloniai atsakė B. Obama.
Žurnalistams buvo leista užduoti vos du klausimus. Tačiau jų pakako, kad B. Obama pasakytų, jog ES valstybėms reikia sukrusti ir padidinti išlaidas gynybai, kad Rusija yra viena, kad Ukraina neprisijungs prie NATO, kad ES turėtų paskubėti ir atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energijos ir kad prekybos susitarimas, dėl kurio nerimauja daug žmonių, iš tikrųjų nesuteikia jokio pagrindo nerimui.
Tai nebuvo masinis renginys. Atrodo, kad „Justus Lipsius“ pastatas išsėmė netgi oratorinius B. Obamos sugebėjimus.
Tuo tarpu spaudos konferencijai einant į pabaigą, įsibėgėjimui ruošėsi kitas renginys. Bozaro centras rengėsi pasitikti savo garsųjį svečią. Uždaryta ES kvartalo teritorija prasiplėtė toliau į centrą. Pasiklausyti B. Obamos kalbos suplūdo daugiau svarbių asmenų: Belgijos ministras pirmininkas, NATO lyderis, Europos Komisijos pirmininkas, ES užsienio politikos vadovas, ES komisarai, Europos Parlamento politiniai lyderiai, ambasadoriai, atstovai ir daugybė kitų pareigūnų.
Kol baigsis kalba, teko laukti ilgai. Jis kalbėjo apie Europos svarbą. Apie tai, kad nėra patenkintas tuo, kas yra pasiekta. „Idėjų konkursas tęsiasi“. Tai buvo puikus priminimas. Gerai, kad tai pasakė kažkas ne iš ES. (Apie tokius dalykus ES kalba tikrai mažai lyderių).
Tačiau kalbai trūko ugnies. Ji buvo pasakyta be aistros. Galbūt ją prislopino tai, kas liko nepasakyta.
Ir tada jis išvyko - į Romą audiencijai pas popiežių. Tačiau šiek tiek ironiška, kad žmogus, kuris tiek ilgai ruošėsi kelionei į ES sostinę, vėl sugrįš į ją birželio mėnesį.