Vokietija – ES valstybė, kur fiksuojamas spartus ekonomikos augimas ir praktiškai nėra nedarbo problemos – tarsi magnetas traukia atvykėlius. Tačiau ne visi jie nori dirbti. Vokietijos pareigūnai nuogąstauja, jog asmenų iš Rumunijos ir Bulgarijos, kuriems šiemet leista aktyviai dalyvauti ES darbo rinkoje, antplūdis šaliai gali padaryti nemenkos žalos.
Dalis Vokietijos miestų jau dabar skundžiasi, jog sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai nebesusitvarko su atvykėlių ir Rytų Europos skaičiumi. Sausį šalies kanclerė Angela Merkel nurodė įsteigti vyriausybinę tarybą, kuri ieškotų šios problemos sprendimo būdų.
Gyventojų skaičius Vokietijoje auga jau trejus metus iš eilės (2013 metų duomenimis) – imigrantų skaičius didžiausias per pastaruosius 20 metų, jų daugumą sudaro atvykėliai iš Rytų Europos.
Vokietijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas iš A. Merkel stovyklos Guenteris Kringsas teigia, jog Berlynas laisvą darbuotojų judėjimą Sąjungoje laiko vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos principų.
„Tačiau laisvas judėjimas Europos Sąjungos lygmenyje privalo turėti tikslą – rasti vietą darbui ar studijoms. Jeigu nėra net teorinės galimybės gauti darbą, nepaisoma esminio laisvo darbuotojų judėjimo principo“, - teigia G. Kringsas.
Kvalifikuoti darbuotojai – laukiami
Vokietijos valdžios pareigūnai sako, jog dauguma Rumunijos ir Bulgarijos piliečių į šalį atvyksta legaliai – mokytis ar dirbti, tačiau yra tokių, kurie apsimeta dirbantys sau ir reikalauja pašalpų arba prašo išmokų vaikams, nors iš tikrųjų neturi jokių galimybių ar noro gauti darbą.
„Norime, kad neliktų abejonių – imigrantų Vokietija laukia“, - per interviu sakė G. Kringsas.
„Kalbant apie imigrantus, pagal atvykėlių gimimo vietą nenorime valstybių skirstyti į geras ar blogas. Skirstymas susijęs su tinkama arba netinkama jų kvalifikacija“, - sako politikas.
Nuspręsta, jog vyriausybinei tarybai, kurią sudaro 11 ministerijų pareigūnai, kartu vadovauja konservatorių valdoma vidaus reikalų ministerija ir Vokietijos socialdemokratų partijos kontroliuojama darbo reikalų ministerija.
Taryba jau pateikė siūlymą, jog darbo ieškantys atvykėliai šalyje gali jo ieškoti tris mėnesius. Taip pat pareigūnai siūlo iš šalies nedelsiant išsiųsti imigrantus, kurie siekė pasisavinti išmokas, jiems bus pritaikytas draudimas nustatytą laiką grįžti į Vokietiją. Tokiomis priemonėmis siekiama atgrasyti pašalpų medžiotojus.
Taryba taip pat nusprendė, jog policijos pareigūnai bei atsakingos žinybos turėtų bausti neregistruotus darbininkus. Be to, siūloma labiausiai nuo šios problemos nukentėjusiems miestams skirti 200 mln. eurų (690 mln. Lt) finansinę paramą.