Šiaip jau sunku Snowdeną teisti. Aišku, jo pastarojo poelgio vertinimas priklauso nuo to, kur pats stovi. Jeigu esi amerikietis, akivaizdu, Snowdeną laikai išdaviku - ir visiškai teisingai - nes jis išdavė savo valstybės paslaptį. Juk JAV tą slaptą informaciją būtent ir renka dėl to, kad jos piliečiams - įskaitant Snowdeną - būtų geriau ir saugiau gyventi. Kita vertus, jei nesi amerikietis, susimąstai, kad kita valstybė (JAV) juk šnipinėja ir tavąją šalį bei jos gyventojus ir vadovus. O dar kai iš visos širdies jautiesi esąs JAV sąjungininkas ir draugas, atrodo, nesmagu, kad draugai šnipinėja savus. Aišku, būdamas sąjungininkas gal ir "neimi tiek stipriai į galvą".

Pagalvoji - ai, vis tiek mes iš tos JAV tiek daug prašom, pavyzdžiui, užtikrinti mūsų saugumą ir panašiai, tai gal nieko tokio, jei ir pašnipinėja. Gal tuo pačiu ir kokius Lietuvoje reziduojančius rusų agentus sušnipinės. Blogiausia, jei nesi Amerikos draugas, o galbūt - netgi priešas. Sakykim, kubietis, venesuelietis ar rusas. Tada JAV šnipinėjimas yra akivaizdi grėsmė tavo paties ir tavosios komunistinės šalies saugumui. Žodžiu, kad ir kaip ten būtų, šnipinėti nėra gerai pagal įprastą moralės supratimą, tik asmeninė šnipinėjimo žala priklauso nuo tavo paties santykio su šnipu.

Iš pradžių atrodė, kad viskas greitai nurims. Šnipinėjimo skandalas sutapo su derybų dėl transatlantinės prekybos sutarties tarp JAV ir ES pradžia. Ši sutartis, kaip jau esu rašęs Eurobloge, tikėtina, padėtų sukurti daugybę darbo vietų ir stipriai pastumtų buksuojančią ES ekonomiką pirmyn. O ES lyderiai kažkaip visada geriausiai supranta pinigų kalbą. Kažkaip etiniai klausimai gerovės išpuikintai Vakarų Europai taip gerai nebesuprantami. Kad ir dabar, kai Krymas yra okupuojamas Rusijos, ES bijo uždėti rimtesnes ekonomines sankcijas Putino karalystei, nes gi "kentės mūsų ekonomika, nebegalėsim parduoti savo ginklų." O jeigu dar dujas užsuks... Nu ir tegul užsuka, gi pavasaris ir vasara prieš akis, pakentėsim.

Bet grįžkim prie Snowdeno ir jo nutekintų duomenų. Švelnų šnipinėjimą ES lyderiai dar būtų galėję suprasti ir vardan šiek tiek uždirbtų pinigėlių praleisti pro akis. Bet klausytis pačios kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu? Šito tai niekas, nei Europa, nei pati ponia Merkel negali atleisti. Kanclerė užpyko ir pradėjo kalbėti netgi apie prieš JAV nukreiptas kontr-žvalgybos priemones.

O dabar nelemtai susiklosčiusius aplinkybėms, Snowdeno purvini darbeliai gali išvirsti į pasaulio raidą pakeisiančias problemas. Ir štai kodėl. Įpykusi Angela Merkel pradėjo kalbėti apie nuosavą, europietišką internetą. Apie tai pasikalbėti ji nuvažiavo ir su Prancūzijos prezidentu, ir įvyko tai, kas pastaruoju metu būna itin retai - Hollande ir Merkel rado sutarimą: reikia kažką daryti, kad ES piliečių duomenys būtų apsaugoti nuo JAV administracijos akių. Kaip Angela Merkel sakė Financial Times, "ES piliečiai neturėtų būti priversti savo elektroninių laiškų siųsti į už Atlanto esančius serverius tam, kad jie pasiektų adresatą Europoje."

Taigi, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai iš pradžių pradėjo samprotauti apie nuosavą ES internetą. Tačiau vėliau pasirodė, kad jie kalbėjo, atrodo, prieš tai nepasitarę su savo administracijų IT skyriais. Kaip žinom, IT skyriaus dažniausiai niekas į pasitarimus nekviečia. Jie tokiose organizacijose dauguma atvejų tiesiog teikia techninę pagalbą šių darbuotojams ir šiaip sėdi prie kompiuterio užsiimdami daug kam nesuprantamom veiklom. Bet jeigu kas nors būtų su jais pakalbėję, tikrai būtų išsiaiškinę, jog norint sukurti naują alternatyvų internetą neužtenka tiesiog pastatyti naujus galingus serverius Europoje. Reikėtų visiškai naujos tinklo infrastruktūros.

Pasak Financial Times kalbintų interneto paslaugas teikiančių bendrovių atstovų, tai techniškai šiuo metu yra beveik neįmanoma. Norint apsaugoti gyvybiškai svarbius duomenis, vienintelė Europai egzistuojanti galimybė yra juos tiesiog kaupti tam tikrose neprieinamose laikmenose - atskiruose serveriuose. Tačiau sukurti naują dinamišką internetą būtų itin sunku.

Ir apskritai, tikėkimės, kad naujo, vien tik Europai skirto interneto niekas niekada nesukurs. Tai būtų itin didelis smūgis laisvai informacijos sklaidai. Pasaulio civilizacija padarytų milžinišką žingsnį atgal. Du izoliuoti internetai taip pat mažintų susikalbėjimą tarp skirtingų pasaulio bendruomenių bei didintų jų priešiškumą viena kitos atžvilgiu. Ypač blogai būtų, jei JAV ir ES, t.y. sąjungininkai, atsakingi už stiprią Vakarų civilizacijos vietą tarp pasaulio kultūrų, atsidurtų skirtinguose internetuose. Tai tik padidintų nesusikalbėjimą. Tikėkimės, kad ES ir JAV lyderiai bus pakankamai išmintingi nesiimti šių drastiškų veiksmų.

Mantas Pupinis