Šis dokumentas buvo nusiųstas į Briuselį reaguojant į ES siūlymą atidėti 2016 m. turėjusį įsigalioti neefektyvių nekryptinių halogeninių lempų vartojimą pagal šeštąjį nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimų, kurie turėtų įsigalioti iki 2018 m., etapą.

„Negalime paremti šeštojo etapo įgyvendinimo atidėjimo, nes tai ženkliai sumažintų Ekologinio projektavimo direktyvos įgyvendinimo efektyvumą bei turėtų neigiamo poveikio ES verslo subjektams, kurie investavo ir integravo šeštąjį etapą į savo verslo strategiją, bei sukeltų abejonių dėl kitų jau egzistuojančių ar ateities teisės aktų“, - teigiama Danijos parengtame dokumente.

Be to, kaip praneša „Euractiv“, Danijos ekspertai praneša, jog toks sprendimas taptų teisės akto neįgyvendinimo precedentu, pakenksiančiu verslo subjektams.

Praėjusių metų lapkričio mėn. Europos Komisija (EK) nurodė, kad LED technologija kol kas nėra pakankamai išvystyta tam, kad pakeistų nekryptines halogenines lempas. Tačiau, remiantis Danijos agentūras atliktu tyrimu, LED lempos jau dabar gali pakeisti beveik visas halogenines lempas.

Jau dabar 76 proc. LED lempų yra reguliuojamos, o iki 2016 m. dar 19 proc. didesnio šviesos srauto ir dydžio LED lempų apribojimų problema taip pat bus išspręsta. Likę 5 proc. lempų nepateko į Danijos energetikos agentūros atliktą tyrimą.

Remiantis Bendrojo ženklinimo ir standartų taikymo programos pateikiamais paskaičiavimais, papildomai sutaupomos elektros energijos kiekis, jei bus laikomasi anksčiau nustatyto plano, iki 2025 m. siektų 97,2 teravatų.

Remiantis Bendrojo ženklinimo ir standartų taikymo programos pateikiamais duomenimis, šis skaičius daugiau nei dvigubai viršija 43,2 teravatų, kuriuos EK nurodė dokumente, skirtame argumentuoti sprendimą dėl dviejų metų atidėjimo, bei prilygsta 34 mln. tonų anglies dioksido, kuris įvertintas 22,9 mlrd. eurų (79,1 mlrd. litų).

„Atsižvelgiant į Danijos atliktą tyrimą, EK atidėjimo argumentavimas labai nublanksta“, - patikino Stamatisas Sitivosas iš „Coolproducts“.

„Rinka yra pasiruošusi, kodėl vertėtų tai atidėlioti“?“, - uždavė klausimą jis. Prieš ne vienerius metus nustatytų tikslų atidėjimas sutrukdys planuotam energijos sutaupymui per artimiausius kelerius metus. Be to, bus siunčiamas netinkamas ženklas progresyviems gamintojams, kurie nori judėti į priekį. Manome, kad bet koks atnaujinto siūlymo variantas taptų geresniu sprendimu nei tai, ką turime šiuo metu“, - patikino S. Sivitosas.