Dabartinė Ukrainos politinė suirutė, kurią kai kurie analitikai netgi vadina “revoliucija”, prasidėjo 2013 m. lapkritį, kai tuometinis prezidentas V. Janukovičius visų nuostabai paskutinę minutę Vilniuje nusprendė nepasirašyti ilgai planuotos asociacijos sutarties su ES. Šis naujas posūkis sukėlė šimtatūkstantinės minios protestų bangą net tik Kijeve, bet ir kituose Ukrainos miestuose. Labai greitai šie mitingai virto neįtikėtino masto protestu prieš vyriausybę. Režimas kiek įmanydamas stengėsi užgniaužti žmones, naudodamas pačius brutaliausius metodus. Nužudyta kelios dešimtys taikių protestuotojų, daugybė žmonių buvo sužeista, kai kurie Euromaidano aktyvistai buvo suimti, kai kurie pagrobti, kankinami, kiti tiesiog “dingo” be žinios. Nekeista, kad Ukrainoje prasidėjo suirutė. Smurto banga, kuri šiuo metu nuslūgo Euromaidane, bei susirėmimai tarp V. Janukovičiaus priešininkųir šalininkų persikėlė į Ukrainos regionus.

Vakarų žiniasklaidoje Euromaidanu vadinamos Ukrainos protesto platformos sudėtis yra labai nevienalytė, joje labai daug politinių ir pilietinių grupuočių. Tačiau juos vienija vienas bendras tikslas - kovoti už geresnį gyvenimą savo šalyje - Ukrainoje. Viena iš pagrindinių kliūčių, pačių protestuotojų nuomone, yra tai, kad visa valdymo struktūra Ukrainoje yra persmelkta korupcija. Daugeliui jų pagrindinės vertybės, kurių jie siekia Ukrainoje, - tai skaidrumas, stabilumas ir teisingumas savoješalyje. Šios vertybės, jų manymu, yra sunaikintos V. Janukovičiaus režimo.

Susiklosčiusi situacija Ukrainoje yra labai sudėtinga. Sunku ne tik todėl, kad žmonės yra pavargę nuo režimo, bet ir todėl, kad jų lūkesčiai iš dalies priklauso nuo daugelio kitų geopolitinių bei ekonominių interesų, įvairių vidaus ir išorės subjektų. Būtent todėl jų viltys bei siekiai gali taip ir likti neįgyvendinti arba netgi išnykti. Nors mūšis už stabilią ir nekorumpuotą Ukrainą vienija daugybę šios šalies žmonių, vedamų bendro tikslo gyventi geriau, tačiau šie žmonės yra ne vienintelė jėga kovos lauke.

Ukrainoje vyksta nuožmi ideologinė, ekonominė ir geopolitinė kova tarp svarbiausių tarptautinių veikėjų regione - Rusijos, JAV ir ES. Euromaidanas taip pat vaidina svarbų vaidmenį: šioje konfrontacijoje jis iškyla kaip nauja nacionalinė protesto forma, atsidurianti pačiame geopolitinio trikampio viduryje, kuriame persipina ES bei Vakarų, rusų ir ukrainiečių interesai.

Euromaidanas, kuris tapo tūkstantinės minios, išėjusios į gatves, didelių lūkesčių ir geresnės Ukrainos ateities vilties simboliu, gali greitai virsti nusivylimu– tiek dėl labai sudėtingos padėties šalyje, tiek dėl pavojaus, kad naujuosiuose rinkimuose gali vėl nugalėti oligarchų pinigai, o ne demokratijos vertybės. Sudėtinga yra ir geopolitinė šalies situacija: Rusija jau žvangina ginklais, o Ukraina vis dar bando atrasti savo santykių modelį ir su ES, ir su Rusija tuo pačiu metu. Galima sakyti, kad dabar Ukraina išgyvena gilią vidinę politinę krizę ir nestabilumą. Ekonominė šalies situacija tragiška - Ukrainos valiutos vertė sumažėjo drastiškai, žmonės iš bankų atsiiminėja santaupas.

Dėl antrojo Rusijos pagalbos paketo -15 milijardų JAV dolerių finansinės pagalbos - buvo susitarta dar gruodžio viduryje, tačiau šitaip pasisukus įvykiams, ši žadėta finansinė pagalba Rusijos buvo sustabdyta. ES savo ruožtu suvokia savo dabartinį naują vaidmenį ir žino, kad šiai šaliai nepakaks tik politinio bei moralinio palaikymo, - norint Ukrainą atvesti į ES demokratijos šeimą, ją reikia gelbėti finansiškai. Kol kas ES laikosi pozicijos, kad apie finansinę pagalbą Ukrainai spręs tuomet, kai bus suformuota stabili vyriausybė. Ukraina yra ant bankroto slenksčio, šaliai reikia tarptautinės finansinės pagalbos ir stabilizuoti ekonominę padėtį bei sumokėti skolas.

Nors pastaruoju laiku girdėjome nemažai kritikos dėl iš pradžių nepakankamai efektyvaus ES reagavimo į įvykius Ukrainoje, vis dėlto galiausiai būtent tarptautiniai veikėjai, tarp jų - ir ES bei jos valstybės narės, ženkliai prisidėjo, stabilizuojant susidariusią situaciją šalyje ir užkertant kelią dar didesnei žmonių tragedijai.

Ta pati Lietuva, kurioje vyko Vilniaus Viršūnių susitikimas, visuomet buvo viena iš garsiausiai europiniu mastu kalbančių ES šalių dėl Ukrainos integracijosį ES. Mūsų šalis taip pat prisidėjo, teikiant sužeistiesiems iš Euromaidano medicininę pagalbą – tiek siunčiant ją į vietą, tiek pasiūlant reabilitaciją Lietuvoje. Nemažai ir Lietuvos pareigūnų bei politikų keliavo į Kijevą, kad padėtų Euromaidano lyderiams jų dialoge su dabar jau nuversta V. Janukovičiaus vyriausybe. Euromaidano žmonėms palaikyti ir padėti per naktį Lietuvoje buvo surinkta per 32 tūkst. Lt. Lietuvos piliečiai parodė, kad jie supranta, morališkai palaiko ir remia Euromaidano žmones. Antai vienas iš tokių jaudinančių palaikymo renginių buvo gyva žmonių grandinė, nusidriekusi nuo Lietuvos Europos Komisijos biuro iki Ukrainos ambasados Vilniuje.

Europos institucijos taip pat iki šiol yra aktyviai įsijungusios į dialogą tarp politinių oponentų Ukrainoje, siekiant išvengti blogiausio galimo scenarijaus – pilietinio karo ir Ukrainos skilimo. 2013 metų gruodžio mėnesio rezoliucijoje Europos Parlamento nariai kvietė stabdyti smurtą Ukrainoje ir bausti smurtautojus, griežtai ragino nenaudoti jėgos prieš taikias demonstracijas.

Vasario 20 dieną ES Užsienio reikalų taryboje ES užsienio reikalų ministrai pritarė dėl sankcijų tiems asmenims, kurie buvo atsakingi už smurtą ir jėgos naudojimą Ukrainoje. Daug aukštų ES pareigūnų, kurie nuolat lankėsi Kijeve ir ten dirbo dieną - naktį, stengėsi padėti šaliai rasti tinkamą sprendimą, įtikinėjo buvusį Ukrainos prezidentą dėl formavimo naujos vyriausybės, kuri galėtų dirbti ir kuria pasitikėtų visos barikadų pusės. Europos Parlamentas taipogi pabrėžė, kad būtina kuo skubiau organizuoti tarptautinę donorų konferenciją dėl finansinės pagalbos Ukrainai, kas padėtų susitvarkyti šiandienę sunkią ekonominę situaciją šioje šalyje, - tai skelbiama vasario 27 d. Strasbūro plenarinėje sesijoje priimtoje naujoje rezoliucijoje dėl padėties Ukrainoje.

ES bei kiti tarptautiniai veikėjai imasi aktyvaus ir koordinacinio vaidmens, sprendžiant susidariusią politinę krizę Ukrainoje. Jei šis vaidmuo bus įvykdytas efektyviai, tai ES, tarptautinės organizacijos ir aukšto lygio tarpininkai gali padėti įgyvendinti taikią pabaigą politiniams bei ekonominiams neramumams Ukrainoje. Bet išlieka vienas klausimas: ar įtampos sumažinimas ir pasiekti rezultatai Ukrainoje patenkins siekius tų, kurie rizikavo savo gyvybe ir sveikata Euromaidane?

Gali įvykti ir taip, kad politinė bei ekonominė situacija bus stabilizuota, tačiau problemos liks dėl šalies geopolitinės strategijos ir dėl Ukrainos perspektyvų Europoje. Ukrainoje yra susimaišę labai daug interesų ir šiandien nėra jokios bendros strategijos tarp suinteresuotų geopolitinių žaidėjų. Be to, ši šalis yra įsprausta tarp ES ir Rusijos. Dėl to visuomenės nuotaikos gali greitai kisti: nuo euforijos iki nusivylimo tuo, kas buvo tikrai pasiekta ar prarasta paprastų žmonių gyvenime.

Visgi stabilių bei ilgalaikių politinių permainų galima pasiekti. To reikalauja ir finansiniai donorai, ir narystės ES perspektyvos.

Stabilumas regione gali būti pasiektas, jei visi tarptautiniai veikėjai regione suderins savo tikslus. Jei dėl tokių tikslų nebūtų susitarta, kova dėl išskirtinės įtakos Ukrainoje būtų tęsiama ir tautos nusivylimas būtų beveik neišvengiamas. Ir kol šis geopolitinis žaidimas nėra pasibaigęs, galimybė turėti stabilią šalį yra ganėtinai trapi.