Kaip praneša DW, didėjantis Lenkijos susirūpinimas dėl situacijos kaimyninėje Ukrainoje akivaizdus – Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, jog pasaulis atsidūręs ant karinio konflikto slenksčio, kuris gali turėti poveikio visiems. Šio konflikto pasekmės būtų siaubingos ir Lenkijai.

Besiribojanti su Rusijos Kaliningrado sritimi Šiaurėje ir turinti daugiau nei 500 kilometrų pasienio ruožą su Ukraina Pietryčiuose, Lenkija yra turbūt pažeidžiamiausia iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste.

Tačiau Lenkiją ir Ukrainą jungia ne tik pasienio ruožas: šių dviejų valstybių istorinė patirtis labai panaši. Tiek Ukraina, tiek ir Lenkija yra tapusios tarptautinės politikos marionetėmis, abi jos atsidūrusios tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio įtakos zonų. Be to, šių dviejų valstybių sienos buvo ne kartą perbraižytos.

Lenkijos derybininkai

Prieš dešimt metų įsiliepsnojus Ukrainos Oranžinei revoliucijai, Lenkija ėmėsi tarpininkavimo tarp Viktoro Juščenkos ir Viktoro Janukovyčiaus, siekiant surengti išankstinius prezidentinius rinkimus. Glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, tuometinis Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis surengė ne vieną derybų raundą Kijeve, padėjusį išspręsti sudėtingą situaciją.

Visai neseniai Lenkija kartu su Vokietija ir Prancūzija atliko svarbų vaidmenį derantis dėl susitarimo tam, kad būtų padarytas galas smurtiniam konfliktui Maidane. Tačiau šis susitarimas tarp Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų truko nepaprastai trumpai: vos po kelių valandų dabar jau buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo į Rusiją.

Spaudimas iš vidaus

Tačiau, anot Berlyne įsikūrusio Transatlantinio saugumo informacijos centro vadovo Otfriedo Nassauerio, Lenkija turi mažiau potencialo rengti derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. „Lenkija gali atlikti produktyvų vaidmenį bendradarbiaujant su Prancūzija ir Vokietija, tačiau vidiniai Lenkijos rūpesčiai riboja šios šalies galimybes racionaliai tarpininkauti“, - patikino O. Nassaueris.

„Tradiciškai Lenkijos saugumo politika orientuota į JAV“, - sakė P. Nassaueris. „Lenkija nuolatos stengiasi palaikyti ypatingus santykius su Vašingtonu“, - pridūrė jis. Tuo tarpu, kaip teigia P. Nassaueris, Maskvos atžvilgiu plėtojama gynybinė politika. Tokiu būdu politologas linkęs atkreipti dėmesį į užslėptų baimių dėl galimo rusiško meškos galios atgavimo egzistavimą.

Nepaskutinis V. Putino žingsnis

Lenkijos tarptautinių santykių instituto vadovo Marcino Zaborowskio teigimu, ES lygmeniu Lenkija dažnai buvo linkusi paisyti Rusijos interesų.

Tačiau ši parama greitu metu gali likti praeityje. Kovo 3 d. įvykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radislawas Sikorskis išsakė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. „ES teigia, kad ketina peržvelgti santykius su Rusija, jei konfliktas nebus numalšintas“, - patikino jis.

„Lenkija turėtų aiškiai reaguoti į šiuos provokacinius agresijos aktus, nutaikytus į kaimyninę valstybę“, - įsitikinęs M. Zaborowskis. „Vertiname tai kaip tarptautinės teisės pažeidimą“, - patikino jis.

Politologo M. Zaborowskio manymu, tarptautinė bendruomenė neturėtų laikytis nuošalyje ir nieko nedaryti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žengs dar toliau, jei jam bus leista tai padaryti.

„Jei į jo elgesį nebus reaguojama ekonominiu, politiniu ar diplomatiniu lygmenimis, manau, jis neatsisakys minčių užimti Krymą“, - patikino M. Zaborowskis.