Ketvirtadienį ją aptars Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai. EP delegacijos ryšiams su Rusija vadovas Knutas Fleckensteinas ir EP delegacijos ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete vadovas Pawełas Kowalas papasakojo apie tai, kaip į viską turėtų reaguoti ES.
Ką turėtų daryti ES, kad padėtų išspręsti susidariusią situaciją?
Knuto Fleckensteino nuomone, visų pirma, Rusija turi atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos, nes jų dislokavimas akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę. Antra, turime būti pasirengę padėti pareinamajai [Ukrainos] vyriausybei rasti sprendimus, kurie atspindėtų didelės dalies Ukrainos piliečių interesus, įskaitant visus Ukrainos regionus ir, žinoma, rusakalbius gyventojus.
"Svarbiausia tvirtai laikytis pozicijos, paremtos tarptautine teise ir faktais – Krymas yra sudėtinė Ukrainos dalis ir niekas tuo neturi abejoti. Rusija pažeidė savo tarptautinius ir dvišalius įsipareigojimus", - sakė jis.
Anot Paweło Kowalo, reikalingas koordinuotas ir greitas ES atsakas. Valstybės narės, ES institucijos, JAV, NATO ir kiti svarbūs tarptautiniai veikėjai privalo skubiai nusiųsti aiškią žinią, kad jokia įvykusių faktų (fait accompli) politika Kryme nebus toleruojama. "Jei to nepadarysime šiandien arba rytoj, prarasime šansą", - konstatavo jis.
Kaip sustabdyti Vladimirą Putiną? Ar padėtų sankcijos?
"Dabar labiau turėtume susikoncentruoti ties diplomatija ir dialogu, o ne ties sankcijomis. To paties tikimės iš Rusijos. Tačiau negali būti jokių diskusijų dėl Rusijos pajėgų Kryme – jos turi būti atitrauktos. Savo ruožtu Kijevas turi parodyti, kad yra pasirengęs konstitucinei reformai, kurią paremtų plati šalies piliečių dauguma. Nauja vyriausybė turi deramai atsižvelgti į Ukrainos rytuose ir pietryčiuose gyvenančių piliečių interesus. Krizės sprendimas įmanomas, tik jei politiniai sprendimai atspindės didelės dalies Ukrainos piliečių interesus." - sakė Knutas Fleckensteinas.
Pawełas Kowalas pabrėžė, kad stiprus diplomatinis spaudimas turėtų būti pirmas žingsnis. Jį galėtų sustiprinti pašalinimas arba narystės suspendavimas tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, NATO ir Rusijos taryboje. Jei ir tai nepadėtų, galėtų būti įvestos tikslinės sankcijos politikams, atsakingiems už suverenios valstybės agresiją.