Šitaip – lyg ne savo lytyje įstrigę – pasaulyje jaučiasi milijonai žmonių (įskaitant tuos, kas nenori tapatintis su nė viena lytimi, nori identifikuotis su abiems, ir t.t.). Tą suprasdama ir oficialiai pripažindama, vasario viduryje „Facebook“ socialinis tinklas savo vartotojams (tiesa, tik anglų kalbos puslapiuose) pristatė net ne vieną dešimtį naujų lyties pasirinkimo variantų. Kol vieni džiaugiasi, kiti pyksta: užvirė debatai.
„Tegul renkasi iš dviejų lyčių, ir viskas“, - buvo gan dažnas bendras (nors daug piktesnis, nei šis perfrazavimas) internetinių straipsnių komentaras. Šitoks lyties supaprastinimas iš pirmo žvilgsnio turbūt ne vienam atrodytų suprantamas, jei ne toks pat paprastas faktas, dar vidurinės mokyklos lygio anatomijos ir genetikos pamokose mokomas: kad homo sapiens turi ne dvi lytis, o daugiau variantų, nors jie ir nepasireiškia daugumoje individų.
Kaip keistai beskambėtų, lyties pasirinkimo klausimas visgi mažai susijęs su biologine lytimi. Besigilinant į šias diskusijas lietuviškai, greitai atsimušame į visų pirma lingvistinę sieną: lietuvių kalboje tiek „sex“, tiek „gender“ yra išverčiamas kaip „lytis.“ Angliškasis „gender“ reiškia ne biologinę lytį, o visuomenės formuojamo įvaizdžio ir taisyklių visumą, ir lietuvių kalboje, deja, neegzistuoja. Tad kalbėdami apie „lyties pasirinkimą“ kalbame iš tikro apie daug daugiau, nei žmogaus anatomiją, o dirbtinai sukurtas lyčių roles su visomis išvaizdos ir elgesio taisyklėmis.
Atskyrus šias sąvokas ir bent iš dalies suvokiant žodžio „gender“ esmę, kiek lengviau darosi suprasti, jog ne visiems pasaulyje taip pasisekė: ne visi gimė jausdamiesi savo lytyje (o galbūt nesijausdami, kad priklauso nė vienai lyčiai, o gal priklauso abiems). Būtent šie žmonės ir buvo pirmieji, kuriuos nudžiugino pokytis „Facebook“ svetainėje. Užuot įsprausti į dviejų lyčių dichtomiją, jie – ir visi – dabar gali rinktis iš to, kas veikiau primena spektrą ir gali juos geriau nusakyti.
Nesitikiu, kad žmonių pasipiktinimas, tarkime, dėl galimybės įteisinti trečiąją lytį pase, lengvai nuslūgs. Vieniems, rodos, tiesiog neįmanoma susitaikyti su mintimi, jog asmuo nenori prisiskirti jokios lyties, ar, pavyzdžiui, nori priskirti tą, kuri nėra jo ar jos biologinė lytis. Niekad nesupratau, kaip šitoks pasirinkimas asmeniškai žeidžia kitą asmenį. Ir kokia priespaudos turi būti visuomenė, kad diktuotų asmeniui, kaip jis ar ji turi atrodyti ar su kuo tapatintis, kad tik tos visuomenės kažkaip – savo egzistavimu – neįžeistų?
Panašia tema gražiai kalba airių transseksualas ir artistas Rory O‘Neillas: apie visuomenės priespaudą ir kitų iš kažkur gautą teisę nuspręsti, koks tu esi žmogus ir ko esi vertas. „Facebook“ svetainės naujoji politika gal ir neatrodo didžiulė, tačiau gali būti vertinama kaip svarbus žingsnelis žmonių, kokie jie yra ir kaip mato save, pripažinimo link.
Justina Poškevičiūtė