Europarlamentarė pažymėjo, kad Europos arešto orderio įgyvendinimo procedūros turi būti aiškesnės ir šalys turi laikytis vienodų standartų.
"Kaip tik vienodų standartų stoka prieš kelis metus lėmė skaudų atvejį, kai viena ES šalis, remdamasi procedūriniais dalykais, atsisakė perduoti įtariamąjį nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais", - pastebėjo EP narė.
Anot parlamentarės, kelios ES šalys yra paskelbusios išlygą, pagal kurią įtariamųjų perdavimo procedūros pagal Europos arešto orderį yra vykdomos tik bylose dėl nusikaltimų, kurie yra padaryti po 2002 metų. Europos Parlamento narės įsitikinimu, tokia išlyga trukdo įgyvendinti nustatytą tikslą - vieningai veikiančią Europos teisingumo erdvę.
Atkreipdama diskusijoje dalyvavusios Europos Komisijos vicepirmininkės Viviane Reding dėmesį į išlygos keliamas problemas, R. Morkūnaitė priminė tokią išlygą taip pat norėjusios taikyti Kroatijos atvejį, kuri, stodama į ES, po išsamių diskusijų šio ketinimo atsisakė.
Europarlamentarė mano, kad Kroatijos pavyzdžiu turėtų pasekti ir senosios ES šalys narės, laisvanoriškai atsisakydamos šios išlygos. Beje, Europos Komisija taip pat yra rekomendavusi šalims apsvarstyti tokią galimybę.
Europos Parlamento narės R.Morkūnaitės įsitikinimu, kitu atveju išlieka grėsmė, kad Europos arešto orderio procedūros gali neveikti ypač sunkių nusikaltimų, t.y. nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atveju, jei veikos padarytos iki 2002 metų, nors pagal tarptautinę teisę tokiems nusikaltimams nėra senaties termino.
"Nuo Sausio 13-osios prabėgus daugiau kaip dvidešimtmečiui, prieš trejus metus paleistas M.Golovatovas toliau gana aktyviai skleidžia netiesą apie Sausio 13-osios įvykius. Manau, kad iš to atvejo turi pasimokyti ir padaryti tinkamas išvadas visos pusės, nes šio klausimo aktualumas tikrai nemažėja", - pažymėjo EP narė.