Kaip praneša DW, galima buvo tikėtis tokios teismo proceso baigties, nes ši nutartis atitinka anksčiau šiuo klausimu priimtų sprendimų logiką. 2011 m. lapkričio mėn. Karlsrūhės teisėjai priėmė sprendimą, kad iki tol taikomas 5 proc. barjeras prieštarauja Vokietijos Konstitucijai, dėl šios priežasties 2013 m. Vokietijos Bundestagas sumažino šį slenkstį iki 3 proc. Mažosioms Vokietijos partijoms, pageidaujančioms patekti į EP, to nepakako, todėl 19 iš jų pakartotinai pateikė ieškinius Vokietijos Konstituciniam Teismui.
Teismo sprendimo argumentavimas
Toks sprendimas motyvuojamas būtinybe laikytis rinkiminio sąžiningumo bei garantuoti vienodas sąlygas visoms savo kandidatus keliančioms partijoms.
Anot Konstitucinio Teismo pirmininko Andreaso Vosskuhle’o, kiekvieno rinkėjo balsas privalo turėti vienodą svorį ir vienodus šansus. Jis pridūrė, kad išimtys galimos tik dėl svarių priežasčių. Tokios priežastys atsiranda renkant Vokietijos Bundestago narius, nes nuo to tiesiogiai priklauso būsimosios vyriausybės sudėtis, kuriai būtina stabili situacija parlamente. Kai Budestagą sudaro penkios partijos, stabilią situacija dar įmanoma užtikrinti.
EP posėdžiauja 162 politinių susivienijimų atstovai iš 28 ES valstybių narių. Kadangi Europos Komisija (EK) nėra formuojama EP, nėra svarių priežasčių, dėl kurių turėtų būti ribojamas Vokietijos rinkėjų nuomonės reiškimas.
Mažų partijų šansai išaugo
Toks sprendimas reiškia, kad gegužės 25 d. Vokietijoje rinkimai į EP vyks pagal naująsias taisykles. Vokietija taps 14-ąja ES valstybe, kurioje nebus taikomi jokie apribojimai, deleguojant kandidatus į EP. Devyniose ES šalyse narėse šis barjeras sudaro 5 proc., trijose – 4 proc., Graikijoje – 3 proc., o Kipre – 1,8 proc.