Po nuosmukio 2013 m. pavasarį ir trijų iš eilės ketvirčių vangaus kilimo numatomas šiek tiek spartesnis ekonomikos augimas.
Lietuvoje – tvirtas augimas ir makroekonominis stabilumas
Lietuvoje 2013 m. ekonomikos augimas išliko stabilus, ir manoma, kad ekonomika stabiliai augs ir 2014 bei 2015 m., o pagrindinis augimo variklis bus didelė vidaus paklausa. Prognozuojama, kad nors nedarbas mažės, jis išliks aukštas, o infliacija, kuri 2013 m. sumažėjo, nuosaikiai padidės.
Žiemos prognozės
Numatoma, kad 2014 m. realusis BVP išaugs 1,5 % ES ir 1,2 % euro zonoje, o 2015 m. augimas paspartės ir bus atitinkamai 2,0 % ir 1,8 %. Taigi, palyginti su 2013 m. rudens prognoze, numatomas 0,1 procentinio punkto padidėjimas. Prognozė ir toliau grindžiama prielaida, kad sutartų politinių priemonių įgyvendinimas ES ir valstybių narių lygmeniu padės didinti pasitikėjimą, gerinti finansines sąlygas ir skatinti ekonomikos koregavimą valstybėse narėse, o kartu didinti jų augimo potencialą.
Reikėtų pažymėti, kad Portugalijos prognozė grindžiama projekcijomis, parengtomis vykdant dešimtąją ekonominio koregavimo programos peržiūrą gruodžio viduryje, ir ji bus atnaujinta vykdant vienuoliktąją programos peržiūrą. Kipro prognozė buvo baigta vasario pradžioje, atlikus trečiąją programos peržiūrą, bet dar negavus ketvirto ketvirčio BVP išankstinio įverčio.
Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Praėjusių metų viduryje vėl pradėjusi augti , Europos ekonomika atsigauna. Vidaus paklausos didėjimas šiais metais turėtų padėti pasiekti, kad augimas būtų darnesnis ir tvaresnis.
Europos ekonomika atgauna pusiausvyrą, didėja išorės konkurencingumas, visų pažeidžiamiausiose šalyse. Sunkiausias krizės etapas jau greičiausiai įveiktas, tačiau atsipalaiduoti negalima, nes atsigavimas vis dar nedidelis. Siekiant, kad ekonomika atsigautų sparčiau ir būtų sukurta daugiau darbo vietų, būtina laikytis ekonominių reformų kurso.“
Ekonomikos augimas apima daugiau sričių
Ekonomikos aktyvumas pradėjo didėti ir pažeidžiamose šalyse – tikimasi, kad ši tendencija išliks. Dažniausiai naudojami rodikliai rodo, kad daugumoje šalių yra akivaizdžių pagerėjimo ženklų. Tačiau, kaip ir ankstesniais atsigavimo po didelių finansų krizių laikotarpiais, dabartinis ekonomikos pakilimo procesas apskritai yra gana vangus. Tai rodo ilgalaikį, nors ir mažėjantį, ekonomikos krizės poveikį spaudimui mažinti finansinį įsiskolinimą, finansavimo suvaržymus, taip pat vidaus ir išorės koregavimo poreikius.
Nors vidutinės finansavimo sąlygos yra palankios, tarp valstybių narių ir tarp įvairaus dydžio įmonių vis dar esama didelių skirtumų. Vis dėlto keletą ketvirčių gerokai mažėjusios investicijos atsigavo, ir tikimasi, kad prognozuojamuoju laikotarpiu jos įgis pagreitį – tam tikru mastu ir statybų sektoriuje. Mažėjantis netikrumas. turėtų palaikyti stipresnę paklausą, ir tikėtina, kad ji bus pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga, kai minėti veiksniai laipsniškai susilpnės.
Darbo rinkai būdingas lėtas užimtumo stabilizavimas, o nedarbo lygis tebėra aukštas, nes darbo rinkos pokyčiai paprastai pusmečiu ar daugiau atsilieka nuo BVP pokyčių. Todėl nuo šių metų numatomas nedidelis užimtumo didėjimas, o iki 2015 m. nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 10,4 % ES ir 11,7 % euro zonoje, nors šalių skirtumai išliks labai dideli.
Numatoma, kad 2014 m. vartotojų kainų infliacija ES ir euro zonoje bus nedidelė, atitinkamai 1,2 % ir 1,0 %, o 2015 m. ekonomikos augimui įgijus pagreitį padidės maždaug 0,25 procentinio punkto.
Toliau didėjant kainų konkurencingumui ir stiprėjant eksporto sektoriams, einamosios sąskaitos balansas pažeidžiamose valstybėse narėse pastaraisiais metais gerėjo. Keliose iš šių šalių 2014 ir 2015 metais turėtų susidaryti einamosios sąskaitos perteklius.
Matyti fiskalinio konsolidavimo rezultatai
Valdžios sektoriaus deficitas turėtų toliau mažėti. Apskaičiuota, kad 2014 m. nominalusis biudžeto deficitas sumažės iki 2,7 % BVP ES ir 2,6 % BVP euro zonoje, o skolos santykis su BVP pasieks beveik 90 % ES ir 96 % euro zonoje. Struktūrinio biudžeto balanso požiūriu konsolidavimo tempas rodo, kad fiskalinė pozicija iš esmės yra neutrali.
Rizika tampa labiau subalansuota
Rizika labiau subalansuota nei rudenį. Didžiausia neigiama rizika augimo perspektyvai yra ta, kad stringant nacionalinio ar Europos lygmens reformoms vėl sumažėtų pasitikėjimas. Dėl to padidėtų užsitęsusio silpno ekonomikos augimo Europoje tikimybė ir būtų neigiamai paveikta ekonominė veikla prognozuojamuoju laikotarpiu.
Dabartiniai kainų pokyčiai atspindi tiek išorės veiksnius, tiek vykdomą koregavimo procesą, tačiau išliekanti labai maža infliacija euro zonoje gali kelti riziką ekonomikos balansavimui. Tačiau turint omenyje laipsniškai stiprėjantį ekonomikos atsigavimą ir pasitikėjimo didėjimą, didelių sukrėtimų, galinčių sugriauti lūkesčius dėl infliacijos ir paskatinti defliaciją visoje ES, tikimybė yra nedidelė.
Kita vertus, egzistuoja teigiama rizika, kad ekonomikos atsigavimas galėtų būti stipresnis, nei numatyta, jei būtų toliau ryžtingai įgyvendinamos struktūrinės reformos. Tai paremtų pasitikėjimo, ekonomikos, visų pirma investicijų, augimo ir bankų sektoriaus gebėjimo teikti paskolas teigiamo grįžtamojo ryšio ciklus.