Kaip rašo „Euobserver“, remiantis pirmosios visą ES apimančios apklausos, skirtos daug dėmesio sulaukiantiems artėjantiems Europos Parlamento (EP) rinkimams, rezultatais, socialistus nuo pergalės gegužės mėn. įvyksiančiuose rinkimuose skiria tik trys mėnesiai.

Remiantis iš EP, George’as Soroso atviros visuomenės fondo ir lobistinės įmonės „Burson-Marsteller“ finansavimą gaunančios „PollWatch“ iniciatyvos pateikiamais duomenimis, centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) laukia triuškinantis pralaimėjimas.

Be to, remiantis atliktos apklausos duomenimis, dabartiniam EP pirmininkui Martinui Schulzui, kuris jau kitą mėnesį taps oficialiuoju Socialistų partijos kandidatu į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą, taip pat suteikiama nemažai vilčių.

„PollWatch“ iniciatyva pirmą kartą buvo panaudota prieš 2009 m. įvykusius ES rinkimus. Teigiama, kad 720 EP vietų iš 736 likimas buvo nuspėtas teisingai, teikiant prognozes dėl politinių grupių, dalyvavusių rinkimuose.

Prognozių tik daugės

Tačiau nėra aišku, ar 28 ES šalių narių vadovai atsižvelgs į įvyksiančių ES rinkimų rezultatus, kai ateis laikas spręsti dėl to, kas užims naujai suburtos EK pirmininko postą.

Šių metų rinkimai turėtų tapti pirmaisiais ES istorijoje, kurie turės tiesioginės įtakos sprendimui dėl naujojo EK pirmininko, tačiau nevienareikšmiški ES rinkimų rezultatai gali reikšti, kad ES šalių narių vadovai gali pasirinkti kandidatą, kuris iš viso nėra įtrauktas į jokius sąrašus.

„Pollwatch“ iniciatyvai vadovaujantis Londono aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Simonas Hixas įsitikinęs, kad ES šalių narių vadovai priims sprendimą dėl naujojo EK pirmininko už uždarų durų. Anot S. Hixo, tikėtina, kad galiausiai bus pasirinktas kandidatas, kurio kandidatūra sulauks mažiausiai puolimų.

Kaip teigia, S. Hixas, toks sprendimas taptų ES demokratijos tragedija, tačiau jam pasipriešinti būtų labai sudėtinga. Nepriklausomai nuo to, ar ES šalių narių vadovams tai patinka ar ne, parlamentinė demokratija reiškia, jog turi būti atsižvelgiama į rinkimų rezultatus, todėl jei rinkimų rezultatai bus ignoruojami, tai taps didžiulį nusivylimą sukelsiančiu precedentu. Be to, toks scenarijus reikštų, jog nėra paisoma Lisabonos sutartyje numatytos procedūros.

Bet kuriuo atveju, apie šiuos spėjimus bus dar tikrai nemažai diskutuojama. Tiems, kuriems gyvenimas be viešosios nuomonės apklausų atrodo tuščias ir nereikšmingas, nėra jokių priežasčių nerimauti – nenumaldomai artėjant ES rinkimams, pranešimų apie viešosios nuomonės apklausų rezultatus tik daugės.