Remiantis praėjusių metų gruodžio mėn. priimtu euro zonai priklausančių valstybių vyriausybių susitarimu, fonde, kurį finansuos bankai, per artimiausius 10 metų turi būti sukaupta 55 mlrd. eurų (beveik 190 mlrd. litų), o tai reiškia, kad kiekvienais metais fondas turėtų pasipildyti 5,5 mlrd. eurų (beveik 19 mlrd. litų).

Tačiau, kaip praneša „Euractiv“, prireikus uždaryti kurį nors banką šiuo pereinamuoju periodu, pavienės euro zonai priklausančios valstybės iš esmės galės pasinaudoti tik tomis lėšomis, kurias įnešė į fondo taip vadinamąjį valstybinį skyrių. Prieiga prie kitų valstybių skyrių turėtų atsirasti tik vėliau.

Dėl to pradėjo nerimauti Europos centrinis bankas (ECB), nes tokia schema gali pasirodyti nepakankamai veiksminga, ypač ankstyvojoje plano įgyvendinimo stadijoje. ECB pirmininkas Mario Draghi praėjusią savaitę paragino per pusę iki penkerių metų sutrumpinti laiką, per kurį fondą turėtų pasiekti visa reikiama pinigų suma iš euro zonos bankų.

Euro zonos finansų ministrų tarybos pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas vasario 18 d. pareiškė, kad šiuo metu ministrai aptaria keletą būdų, skirtų tam, kad fonde visada būtų pakankamai pinigų, o kompromisinis susitarimas, kaip tikimasi, turėtų būti priimtas šių metų kovo mėn.

„Iš dalies situacija galėtų būti išspręsta įnešant pinigus į fondą per trumpesnį laiką. Taip pat iš dalies situacija gali būti išspręsta, jei atskiri fondo skyriai galėtų pinigus vienas kitam skolinti. Be to, gali būti, kad pats fondas galės skolintis pinigus iš finansų rinkų“, - sakė J. Dijsselbloemas.

Kaip J. Dijsselbloemas sakė spaudos konferencijoje, pereinamuoju periodu valstybinių fondo skyrių skolinimasis iš finansų rinkų pareikalautų nacionalinių vyriausybių garantijų.

„Visais šiais būdais mėginama spręsti esminį klausimą dėl to, ar fonde bus pakankamai pinigų. Šis klausimas ypatingai opus pradžioje, kai į fondą bus įnešta dar tik nedidelė lėšų dalis“, - pridūrė J. Dijsselbloemas.

Vokietija pakeitė nuomonę

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble, kuris anksčiau nebuvo ypatingai entuziastingai nusiteikęs spartesnio finansinės rizikos pasidalijimo idėjos atžvilgiu, pareiškė, kad jei bus nuspręsta, kad fondas bus pildomas per trumpesnį laiką, tai reikš, kad bankai pinigus į fondą taip pat turės įnešti greičiau.

„Esame pasiruošę pagreitinti šį procesą. Jei 10 metų yra per ilgas laikotarpis pinigam į fondą įnešti, pagreitinkime šį procesą. Tačiau tai darykime ne tik finansinės rizikos pasidalijimo, bet taip pat ir šio fondo pripildymo spartinimo sąskaita“, - sakė W. Schauble.

Tai rodo Vokietijos požiūrio pasikeitimą po sausio 27 d. įvykusio ministrų pasitarimo, kurio metu W. Schauble reiškė abejones dėl spartesnio finansinės rizikos pasidalijimo, nes tokiu atveju nebūtų lengva priversti bankus įnešti visus pinigus per daug trumpesnį laikotarpį.

Tačiau ECB idėja yra kitokia: siekiama leisti bankams įnešti pilną sumą per 10 metų, kaip ir buvo planuojama anksčiau, tačiau dalintis rizika, pasinaudojant visais fonde esančiais pinigais, euro zonoje norima jau po penkerių metų, kai į fondą bus įnešta tik pusė pinigų.

Šios diskusijos – tai dalis dedamų pastangų, skirtų sutarti dėl žlungančių euro zonos bankų uždarymo sistemos, iki šių metų gegužės mėn. pabaigoje įvyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų.

Ši pertvarkymo schema – tai kitas žingsnis Bankų sąjungos sukūrimo tikslo link, kuris bus žengtas po to, kai dar šiais metais ECB imsis bankų priežiūros.

Galiausiai politikai tikisi, kad įsteigus Bankų sąjungą bus atkurtas šio sektoriaus stabilumas po penkerius metus trukusios suirutės.

Finansų ministrams praėjusių metų gruodžio mėn. sutarus dėl pagrindinių pertvarkymo mechanizmo principų, ši sistema dabar turi būti suderinta su EP. Europarlamentarai nėra patenkinti keliais šio plano aspektais, tarp kurių – tvarkaraštis, pagal kurį į fondą turės būti surinktos lėšos, skirtos „blogųjų bankų“ likvidavimui.