Ginčas kilo šių metų pradžioje, kai Vokietija paskelbė ketinanti susilaikyti nuo balsavimo dėl naujosios genetiškai modifikuotos kukurūzų rūšies auginimo. Tai ES diplomatams sukėlė įniršį - neva taip Vokietija leis Komisijai priimti naująjį reglamentą, kai didelė dalis šalių yra prieš tokį sprendimą.

Lietuva ir dar 18 ES valstybių narių pareiškė nepritariančios bendrovės „Pioneer“ kukurūzų auginimui, tačiau, atsižvelgiant į sudėtingas ES taisykles, šio skaičiaus nepakako užblokuoti leidimo. Prie Vokietijos pozicijos prisijungė ir dar trys valstybės (Čekija, Belgija ir Portugalija), o tai reiškia, kad ES narės, kurios nesugeba apsispręsti, uždega žalią šviesą Komisijai elgtis savo nuožiūra. Prie šalių ministrų taip pat prisijungė didžioji dauguma europarlamentarų.

Europos Komisijos žemės ūkio atstovas spaudai Rogeris Waitas sakė, kad Komisijai nelieka nieko kito, kaip tik patvirtinti reglamentą. „Būtent todėl buvo išreikšta mūsų pozicija, kad valstybės turi apsispręsti, nes nėra jokios galimybės atsiimti įstatymo projekto. Diskusija su Taryba jau prasidėjo, todėl ir reglamentą galima fiksuoti kaip veikiantį“, - komentavo R. Waitas.

Įrodytas kenksmingumas

Europos Maisto Saugos Agentūra patvirtino, kad ši kukurūzų rūšis, išrasta „DuPont“ ir „Dow Chemical“ kompanijų, gali atnešti nemažai žalos tiek gamtai, tai vartotojo sveikatai. Šie augalai išleidžia specifinius toksinus, todėl jų žiedadulkės naikina kenkėjus ir gali pakenkti tam tikroms drugelių rūšims. Kukurūzų auginimui prieštaravę Europos Parlamento nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad šios rūšies kukurūzai yra pristatomi rinkoje kaip atsparūs amonio gliufosinatui - herbicidui, kuris ES yra pripažintas toksiškas ir bus uždraustas naudoti po 2017 metų.

Genetiškai modifikuoti pasėliai yra ypatingai populiarūs Amerikoje ir Azijoje, bet Europos maisto saugos specialistai yra nusiteikę prieš bet kokius produktus, kurie bent menkiausiai gali pakenkti sveikatai. 2010 m. ES buvo leista auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora“, tačiau 2013 m. gruodį ES Bendrasis Teismas šį leidimą panaikino. Vienintelis kitas genetiškai modifikuotas augalas, kurį auginti buvo suteiktas ES leidimas, yra Monsanto kukurūzai, tačiau pastarasis leidimas jau keletą metų neatnaujinamas. Tiesa, prieš pastarosios rūšies kukurūzų auginimą net aštuoniose ES valstybėse yra įvesti atitinkami saugikliai.

Beje, 2013 m. vasarą nebuvo vetuotas „SmartStax“ GM kukurūzų importas į ES. Visų ES šalių vyriausybių atstovai balsavo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų „SmartStax“ importo į ES. Nors dalies valstybių atstovai atmetė pasiūlymą, nepavyko pasiekti reikalingos balsų daugumos, kad Europos Komisija negalėtų leisti šiems kukurūzams patekti į mūsų maisto grandinę. Kukurūzai „SmartStax“ gamina 6 skirtingus toksinus ir yra atsparūs herbicidams glifosatui ir gliufosinatui. Insekticidinių baltymų, kuriuos gamina šie kukurūzai ir purškiamų herbicidų likučių suminis poveikis nebuvo tirtas.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai – nuodas?

Dar 2012 m. buvo atliktas GM kukurūzų poveikis labaratorinėms žiurkėms. Europos Komisija anksčiau palaimino genetiškai modifikuotų amerikietiškų kukurūzų pirkimą ir auginimą Europoje. Šis sprendimas buvo aiškinamas tuo, kad jokių mokslinių įrodymų, kad tokia produkcija kenktų žmogaus sveikatai, nėra. Bet verta atkreipti dėmesį, kad tyrimas vyksta tik tris mėnesius. Tuo tarpu, Prancūzijos mokslininkai žiurkes tyrė dvejus metus.

Visą tą laiką buvo stebima 200 graužikų, suskirstytų į tris grupes. Pirmąją šėrė tik genetiškai modifikuotais kukurūzais. Antrąją – modifikuotais kukurūzais, apdorotais plačiausiai pasaulyje paplitusiu herbicidais „Roundup“. O trečiąją – įprastiniais kukurūzais, neapdorotais herbicidais. Tyrimas parodė, kad gyvūnų, kurie ėdė herbicidais apdorotus modifikuotus kukurūzus, mirtingumas žymiai didesnis negu tų, kurie mito įprastiniais herbicidais neapdorotus kukurūzus.

„Nusikalstama, kad anksčiau maisto tyrimo tarnybos nereikalavo ilgiau trunkančių tyrimų ir štai daugiau kaip 15 metų visame pasaulyje parduodami genetiškai modifikuoti produktai“, – teigta tyrimo išvadose. Prancūzijos žemės ūkio ministras Stefanas La Folle tuo metu pasisakė už griežtesnį genetiškai modifikuotų produktų sertifikavimą Europos Sąjungoje.

Išsiųstas laiškas

Reaguojant į visus galimus „Pioneer“ kukurūzų poveikius, 12 šalių užsienio ir Europos reikalų ministrų, tarp jų ir Lietuvos, pasirašė bendrą laišką sveikatos eurokomisarui Tonio Borgui, kuriuo pakartojo savo nepritarimą.

„Mes esame įsitikinę, kad Komisija negali ignoruoti teisinių, politinių ir mokslinių išvadų, kurias išreiškė tiek daug valstybių. Manome, kad būtų tikslinga atmesti šį pasiūlymą“, - rašyta laiške.

Europos Parlamento nuomone, Europos Komisija, pasiūliusi ES Tarybai svarstyti prašymą auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, neatsižvelgė į apsaugos sąlygas, nors privalėjo tai padaryti. Todėl europarlamentarai prieštarauja leidimui auginti šiuos kukurūzus ir ragina ES Tarybą atmesti Komisijos prašymą.