Kaip praneša www.euractiv.com, šveicarai priėmė sprendimą dėl imigracijos apribojimo per vasario 9 d. surengtą referendumą, po kurio paaiškėjo, jog nedidelė dauguma parėmė siūlymą grąžinti imigrantų kvotas ES šalių narių piliečiams.

Teisiškai Šveicarija privalo atverti savo darbo rinką kroatams per dešimt metų nuo 2014 m. liepos 1 d.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso įspėjo, kad nedidele persvara priimtas šveicarų sprendimas atkurti imigrantų iš ES šalių narių kvotas pažeidžia Šveicarijos ir ES pasirašytas sutartis, todėl tai turės rimtų pasekmių santykiams tarp šios turtingosios Alpių regiono valstybės ir ES.

Šio referendumo rezultatų pasekmių ilgai laukti neteko. EK pranešė atidedanti derybas dėl Šveicarijos dalyvavimo 80 mlrd. eurų (276,22 mlrd. litų) vertės „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų programoje bei 14,7 mlrd. eurų (50,76 mlrd. litų) vertės „Erasmus+“ švietimo mainų programoje. Abi šios programos įgyvendinamos 2014–2020 m.

EK atstovo teigimu, tarp Šveicarijos referendumo, „Horizon 2020“ ir „Erasmus+“ programų bei planuotos sutarties su Kroatija pasirašymo, yra glaudus ryšys nes šios ES programos apima laisvą mokslininkų ir studentų judėjimą.

„Protokolas [su Kroatija] dar nėra pasirašytas. Atsižvelgiant į aiškaus politinio apsisprendimo nebuvimą, artėjantys derybų etapai atidedami tol, kol Šveicarija pasirašys šį protokolą.“

Privalumai ir pasekmės

Kaip sausio mėn. kalbėjo mokslinių tyrimų ir inovacijų eurokomisarė Maire Geoghegan Quinn, pagal anksčiau vykdytą ES mokslinių tyrimų programą, kurios įgyvendinimas pasibaigė praėjusiais metais, Šveicarijos mokslininkams buvo skirtas 1,8 mlrd. eurų (6,22 mlrd. litų) ES finansavimas informacinių technologijų, sveikatos ir nanomokslų srityse.

J. M. Barroso praėjusią savaitę užsiminė apie kur kas rimtesnes Šveicarijos referendumo pasekmes, pasakydamas, kad Šveicarijai nepavyks mėgautis visais ES teikiamais privalumais be atgalinio ryšio.
Nors J. M. Barroso nepaminėjo jokių konkrečių sankcijų, jis leido suprasti, kad šveicarai gali netekti teisės gyventi ir dirbti ES, taip pat problemų gali kilti Šveicarijos įmonėms.

Šveicarijos vyriausybės atstovas Philippas Schwanderis vasario 16 d. pareiškė, jog Šveicarija negali pasirašyti darbo rinkos sutarties su Kroatija kaip buvo sutarta anksčiau dėl naujų konstitucinių nuostatų, atsiradusių po vasario 9 d. referendumo.

P. Schwanderio teigimu, Šveicarija vis dar ketina pasirašyti sutartį su Kroatija, tačiau atsižvelgiant į rinkėjų balsavimo rezultatus bei tuo pačiu nediskriminuojant darbuotojų iš Kroatijos.

Šveicarijos laikraščiai pilni pasvarstymų, ko turėtų būti imtasi toliau. Tarp šių siūlymų ir Socialistų partijos raginimai surengti naują referendumą.