Tiesa, perteklius tik vadinamojo „pirminio“ centrinės valdžios deficito, o ir dėl jo suabejojo ES statistikos agentūra „Eurostat“. Todėl Graikija ir „Eurostat“, panašu, kad ir vėl susikirto dėl statistikos subtilybių.

Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras pranešė, kad 2013 metais Graikijai pavyko pasiekti „didesnį nei planuota“ pirminį finansų perteklių. „The Walstreet Journal“ vertinimais, tai būtų pirmasis perteklius per dešimtmetį. Tokiu būdų Graikija neva metais anksčiau įgyvendino savo skolininkų reikalavimus. Į pirminį deficitą – skirtumą valstybės tarp pajamų ir išlaidų – neįskaičiuojamos palūkanos už valstybės skolas, kai kurios kitos išlaidos.

Tačiau „Eurostat“ vadovas Walteris Radermacheris vienam iš Vokietijos dienraščių paskubėjo suabejoti graikų skaičiavimais ir jų „labiau ribota“ metodika.

Jau esu rašiusi, kaip Graikija jau ir pasirengimo euro įvedimui vertinimo metu neatitiko euro įvedimo kriterijų, bet ji nutarė duomenis „padailinti“. Tik 2004 pasikeitus valdžiai Graikijoje metais išaiškėjo, kad Graikija pasitelkė „kūrybingą statistiką“ ir pranešė mažesnius viešojo sektoriaus deficito duomenis pateikdama prašymą įvesti eurą nuo 2001 metų.

Bet kokiu atveju, prieš keletą metų Graikija vėl buvo apkaltinta deficito falsifikavimu – šį kartą tuo metu, kai pasaulį ir euro zoną ir taip jau krėtė pasitikėjimo krizę. Tą kartą tai rimtai išgąsdino investuotojus ir Graikija su visomis savo obligacijomis pradėjo ristis į pakalnę.

Nepaisant to, kad kelis kartus buvo „pagauta už rankos“, Graikijai liko euro zonoje, netrukus prasidėjo abejonės ar pati euro zona ar net visa Europos Sąjunga išliks nesubyrėjusi finansų krizės metu. Dabar matome, kad nei ES, nei euro zona kol kas nesubyrėjo (o euro zona galbūt net nuo 2015 metų pasipildys dar viena nare – Lietuva). Nesakau, kad Graikija šį kartą ką nors sufalsifikavo – nesu Eurostat ar Europos centrinio banko darbuotoja. Galbūt šį kartą Graikija turėjo kuo pasidžiaugti, bet

Vija Pakalkaitė