Vyriausybių veiksmus stebinti organizacija Statewatch paviešino dokumentą, kuriame rašoma apie specialųjį ES Tarybos teisėsaugos darbo grupės padalinį (angl. European Network of Law Enforcement Technology Services - ENLETS). ENLETS siekia didesnio policijos bendradarbiavimo, informacijos ir patirties kaitos, o svarbiausia –didesnio modernios technologijos panaudojimo teisėsaugos veikloje.
Tikimasi tobulinti asmenų stebėsenos, sekimo ir svarbiausia – nuotolinio mašinų išjungimo – technologijas. Tačiau sunku patikėti, jog toks kontraversiškas sprendimas yra motyvuojamas vien tik mūsų saugumu.
Oficialiai teigiama, jog technologija reikalinga užkertant kelią pavojingoms automobilių gaudynėms. Spygliai ar automobilių blokados keliuose nėra labai saugios ar šimtu procentų efektyvios, tačiau ir nekvepia totalia kontrole. ES dokumentas kalba apie įrengimą, kuris būtų standartiškai diegiamas visuose automobiliuose Europos Sąjungoje. Technologijos sekti ir kontroliuoti mašinas nuotoliniu būdu jau naudojamos. Išmaniojo telefono pagalba galima ne tik atrakinti/užrakinti ar sekti savo keturis ratus, bet taip pat stebėti variklį ar gauti automatinius pranešimus jei jis iškeliauja už nustatytų ribų. Ir kalbame ne vien apie naujos gamybos automobilius. Jei technologijau jau yra sukurta, tad galbūt jos institucionalizavimas tėra tik laiko klausimas?
Ne, nėra. Planas diegti tokią sistemą instituciniu lygmeniu veikiausiai nėra naujas. Vyriausybės sektų kiekvieną faktą apie savo piliečius, jei tik turėtų tokią galimybę. Jos taip darytų ne dėl piktų kėslų ar visiško chaoso grėsmės. Tiesiog tokia yra modernių valstybių praktika – plėsti savo funkcijas ir kontroliuoti žmonių gyvenimus siekiant kuo didesnio efektyvumo.
XX amžiaus totalitarinių režimų pragaras įkrėtė pakankamai sveiko proto ir baimės dėl totalios kontrolės, tad žinios apie tokią technologiją susilaukė pakankamai didėlio pasipriešinimo žiniasklaidoje. Vis dėlto, tam tikras laisves būtina paaukoti vardan saugumo. Sunku nustatyti kurias ir kiek, bet esant bent mažiausioms abejonėms dėl valdžios atskaitomybės planas stabdyti mašinas kada panorėjus skamba per daug grėsmingai. Kadangi Europos Sąjunga jau seniai kritikuojama dėl savo institucijų atskaitomybės, klausimas kyla ir dėl mašinų blokavimo. Kas valdys ir stebės šią technologiją? Kas gali užtikrinti, jog ja nebus piktnaudžiaujama? Ir svarbiausia – ar jos iš tikrųjų mums reikia?
Lietuvos keliai yra vieni pavojingiausių Europoje. Kokį nuošimtį autoavarijų sudaro mašinų gaudynės? Ar policijos buvimas tam tikroje vietoje savaime nepadidina saugumo? Kita vertus, jei vis dėlto bus sukurta nauja sistema, galbūt ji turės žymiai platesnį panaudojimą. Pvz., pati sugebėtų atpažinti leistiną greitį tam tikrose zonose ir automatiškai siųsti vairuotojui žinutes apie greičio viršijimą, arba netgi išjungti mašinos variklį centralizuotai, be policijos įtakos?
Kol kas tai tėra svarstymai. Technologinis pažangumas kuria vis didesnes galimybes vyriausybėms sekti savo piliečius, bet sunku patikėti jog būtent šiam planui atsiras pritarimas Europos Parlamente. Nepaisant fakto, kad neturiu ko baimintis net jei sprendimas būtų priimtas, vistik kyla įspūdis, jog bandoma apsaugoti mane nuo savęs.
Tomas Marcinkevičius