Remiantis sunkių ir organizuotų nusikaltimų pavojaus įvertinimu, pinigų plovimas šiuo metu yra vienas didžiausių pavojų Europos Sąjungoje (ES). Kaip praneša „The Parliament“, per metus „išplaunamų“ pinigų kiekis pasaulyje siekia 600 mlrd. eurų (2,1 trln. litų).
Kova su šio tipo nusikaltimais visada buvo ES darbotvarkės sąrašo pradžioje, o kovai su šios rūšies nusikaltimais jau priimtos trys direktyvos. Kadangi atsiranda vis naujų pinigų plovimo būdų, o efektyvios kovos priemonės išlieka gyvybiškai svarbios, parengta ketvirtoji Kovos su pinigų plovimu direktyva.
Ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje dėmesys sutelktas į savininko nuosavybės teises. Daugelis nusikalstamos veikos tinklų naudoja miglotus verslo subjektus tam, kad būtų išvengta atsakingų institucijų identifikavimo. Be to, tokie tinklai vis dažniau vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu, o tai tik dar labiau komplikuoja nuosavybės teisių skaidrumą.
Tam, kad galima būtų susieti nusikalstamą veiką su už ją atsakingais asmenimis bei patraukti juos teisinėn atsakomybėn, yra svarbu atskleisti, kas yra įmonės savininkas. Ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje ir yra nurodoma, jog bet kuris asmuo, kuriam priklauso 25 proc. ir daugiau įmonės akcijų, turėtų būti registruojamas kaip savininko nuosavybės teisių turėtojas. ES šalims narėms paliekama teisė savarankiškai spręsti dėl 25 proc. slenksčio sumažinimo, jei jos mano, jog tai būtų tinkama.
Žaliųjų partijos/Europos laisvojo aljanso frakcijai atstovaujanti EP narė Judith Sargentini ir EP narys Karins Krišjanis, atstovaujantis Europos liaudies partijos frakciją, parengtoje ataskaitoje paminėjo registrų sukūrimą, tačiau nėra reikalaujama, kad juose būtų registruojami visi gyventojai. Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija stipriai nusivylusi tokiu siūlymu.
Be to, teisėto intereso turėjimas, norint prieiti prie šių registrų, yra pernelyg abstrakti formuluotė, galinti duoti visiškai priešingų rezultatų. Savaime aišku, kad asmuo, prašantis suteikti jam informaciją apie tam tikrą asmenį, privalo atskleisti savo tapatybę bei priežastį, dėl kurios ši informacija jam yra reikalinga. Tačiau teisėto intereso samprata gali būti pasinaudota užkertant kelią informacijos pateikimui, o ne pateikiant informaciją registrui, o tai gali tapti mažesnio skaidrumo šiame procese priežastimi.
Tokiu atveju ES šalys narės galėtų pasinaudoti teisėtu interesu bei taikyti apribojimus, pavyzdžiui, padarydamos taip, kad šie registrai būtų prieinami tik teisėsaugos organams. Viešos prieigos registras turėtų būti lengvai pasiekiamas visiems. Žinoma, informacija turi būti disponuojama pagal ES duomenų pasaugos reikalavimus.
Maža to, Europos Komisijos (EK) siūlymu norima praplėsti direktyvą, kad ši apimtų ir lošimų sektorių. Šiuo metu vyksta diskusija dėl to, ar tam tikros lošimo formos, kurios vertinamos kaip keliančios mažą riziką arba visiškai nekeliančios rizikos, turėtų būti išbrauktos iš šios direktyvos. Būdama aktyvi EP kovotoja su sukčiavimu sporte, matau, kokiu būdu sporto lažybos gali būti panaudojamos kartu su varžybomis, kurių rezultatas iš anksto aiškus, pinigų plovimo tikslais. Neharmonizuota sporto lažybų sfera gali būti lengvai įtraukiama į nusikalstamą veiką.
Tikiu, kad kai kurių lošimo formų kontroliavimo susilpninimas tikrai nepadėtų dabartinės situacijos pagerinimui. Visos lošimo formos pirmiausia turėtų būti įvertintos, atsižvelgiant į patiriamą riziką, ir tik po to jas būtų galima išbraukti iš kontroliuojamų veiklų sąrašo.
Emine Bozkurt priklauso Europos Parlamento (EP) Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai. Ji yra šios frakcijos narė, atsakinga už finansinės sistemos naudojimo pinigų plovimui bei teroristų finansavimui prevenciją.