„2013 m. vasarą Armėnija buvo baigusi derybas su Europos Sąjunga dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuris yra sudėtinė ES-Armėnijos asociacijos susitarimo dalis. Kaip žinia, šie dokumentai turėjo būti parafuoti Vilniuje 2013 m. lapkritį, o 2014 m. rudenį sutartys galimai pasirašytos. Tačiau 2013 m. rugsėjo 3 d. Maskvoje padarytas Armėnijos prezidento pareiškimas, kad Armėnija jungsis į Rusijos inicijuojamą Muitų sąjungą, mums buvo didelis netikėtumas ir sukėlė daug abejonių", - parlamentarams iš Armėnijos ir Europos Parlamento sakė L. Andrikienė. - „Mūsų vertinimais, toks sprendimas ekonomine prasme yra neteisingas, nes jei trumpame laikotarpyje Armėnija ir turės naudos dėl pigesnių dujų ir Rusijos investicijų, jos ekonomika patirs didelių nuostolių ilgesniame laikotarpyje. Tačiau mes gerbiame ir gerbsime suverenios šalies apsisprendimą, koks jis bebūtų, negana to, mes puikiai suprantame šios valstybės geopolitinės padėties sudėtingumą ir nerimą dėl energijos tiekimo. Dabar svarbu surasti kelius ir būdus mūsų ekonominiam bendradarbiavimui ateityje, visų pirma - Armėnijos žmonių naudai. Kad ES linki Armėnijai gero, įrodo ir pastaraisiais mėnesiais Europos Parlamente priimtas sprendimas išsaugoti palankų prekybos režimą, GSP+ schemą, kuri leidžia Armėnijai 3 tūkst. pavadinimų prekes eksportuoti į ES be muitų ir kvotų".
L. Andrikienė pastebėjo, kad Europos Parlamentas yra gerai informuotas, jog Armėnijos derybos dėl įsijungimo į Muitų sąjungą vyksta labai sparčiai, tikimasi jas užbaigti iki 2014 m. pabaigos. Europarlamentarė perspėjo Armėnijos kolegas, kad Muitų sąjungos tarifai yra aukštesni nei PPO (Pasaulio prekybos organizacijos, kurios narė Armėnija yra) tarifai, todėl Armėnija turės peržiūrėti savo įsipareigojimus PPO. Pranešėja taip pat paminėjo problemas, kurios kiltų tarp Gruzijos ir Armėnijos, pastarajai įsijungus į Muitų sąjungą.
Armėnijos parlamentarai, atsakydami į L. Andrikienės pateiktus klausimus, sakė esą įsitikinę, kad prieš priimant sprendimą šiuo klausimu įsijungimo į Muitų sąjungą pasekmės bus detaliai išanalizuotos ir apsvarstytos Armėnijos parlamente. Valdančiosios partijos atstovai, dalyvavę diskusijoje, pateikė savo argumentus, kuo narystė Muitų sąjungoje galėtų būti naudinga Armėnijai.
Buvo aptartas ir ES Rytų partnerystės politikos peržiūrėjimo būtinumas, nes ES partnerės renkasi skirtingą kelią, todėl ir ES politiką jų atžvilgiu negali būti identiška. „Gruzija ir Moldova akivaizdžiai ir sparčiai juda integracijos su ES kryptimi, Ukrainoje padėtis dramatiška, bet teikianti vilčių, o Armėnija tampa autsaidere eurointegracijos procese, todėl ir ES politika jos atžvilgiu bus kitokia nei iki šiolei", - pabrėžė L. Andrikienė.