Kiekvieną vakarą tūkstančiai turistų vaikštinėja siauromis kanalų krantais besidriekiančiomis žymiojo Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo gatvėmis, spoksodami į vitrinose esančias vien apatiniais pasidabinusias moteris, kurios pragyvenimui uždirba prekiaudamos savo kūnu. Kaip praneša BBC, vasario 6 d. šio kvartalo širdyje duris atvėrė mažas edukacinis muziejus, kur bus galima susipažinti su sekso pramonės realybe.

Raudonųjų žibintų paslaptys

Muziejaus įkūrėjas Melcheris de Windas teigia, jog Raudonųjų žibintų paslapčių muziejus skirtas tiems, kas nori sužinoti daugiau apie tai, kaip veikia sekso pramonė nesilankant pas prostitutes. Muziejus įrengtas buvusiame viešnamyje viename iš tipinių siaurų Amsterdamo pastatų.

Prostitucijos toleravimo istorija

Šio muziejaus idėja – pademonstruoti prostitucijos toleravimo Amsterdame istoriją pradedant nuo XVI a., kai Amsterdamas klestėjo dėl prekybos prieskoniais, o miesto valdžia buvo linkusi užmerkti akis į tai, jog į krantą išlipę jūreiviai ieškodavo moterų. Napoleono karų laikais pirmą kartą prostitutės buvo įpareigotos atlikti privalomus medicininius patikrinimus kovojant su karių venerinėmis ligomis.

Taip pat muziejuje daug dėmesio skiriama periodui nuo 2000 m., kai prostitucija Nyderlanduose buvo legalizuota. Nuo tada miestas aktyviai kovoja su sąvadautojais ir prekyba žmonėmis.

Amsterdamo prostitučių socialinių programų įgyvendinimu užsiimanti Yolanda van Doeveren teigia, kad šį kvartalą prižiūri policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, mokesčių inspekcijos darbuotojai bei žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovai. Nauja vitrinoje pasirodžiusi mergina bus pastebėta per kelias valandas, todėl ji turi būti pasiruošusi įrodyti, kad yra pakankamo amžiaus, bei pateikti dokumentą, įrodantį, kad ji gali dirbti.

Amžius, nuo kurio leidžiama užsiimti prostitucija, Nyderlanduose neseniai buvo padidintas nuo 18 iki 21 metų.

Y. van Doeveren teigimu, prekyba žmonėmis vis dar išlieka svarbia Nyderlanduose vykstančių debatų dėl prostitucijos etikos tema. Tačiau taip pat yra pripažįstama, jog sunkiausi nepilnamečių merginų ar prostitučių išnaudojimo atvejai šiuo metu fiksuojami slaptuose viešnamiuose, kurie yra tapę iššūkiu policijai.

Žvelgiant pro vitriną

Vienoje iš Raudonųjų žibintų paslapčių muziejaus šalių lankytojai pamatys baltą lentą, ant kurios pateiktas tvarkaraštis, informuojantis, kas, kokiame kambaryje, kurią dieną dirba, taip pat nurodomas ir klienų atvykimo laikas. Be to, muziejaus lankytojai turės galimybę prisėsti vitrinoje tam, kad įsivaizduotų sekso industrijos darbuotojų kasdienybę.

Po to lankytojai vedami į tipinį prostitučių darbo kambarį.

Geišos instituto, kuriame dirba šešios prostitutės, vadovė Ilonka Stakelborough teigia, kad trijų metrų ilgio ir šešių metrų pločio kambariai atrodo standartiškai.

Lovos šioje kambariuose žemos ir tvirtos, šalia lovos – praustuvė, maža spintelė su lubrikantais, valymo priemonėmis, prezervatyvais ir sekso žaislais.

„Jokių kvepalų“, - patikina I. Stakelborough. „Kvapas įsigeria į vyro drabužius, dėl ko jam gali iškilti problemų aiškinantis su žmona, kai grįš namo.“

Ar vedę vyrai yra pagrindiniai prostitučių klientai? Šis apibendrinimas nebūtų teisingas, patikino I. Stakelborough. Prostitučių klientai įvairūs; vedę, nevedę, jauni, vyresnio amžiaus vyrai, jie čia lankosi visą parą. Kai kurie užsuka čia net ryte pakeliui į darbą.

Prostitutės

Tiek I. Stakelborough, tiek ir Y. van Doeveren teigia, kad labai mažos dalies moterų, užsiimančių prostitucija, uždarbis viršija vidutinį atlyginimą, o paprastai šios moterys uždirba mažiau.

Vitrinos nuoma pusei paros kainuoja apie 150 eurų (518 litų). 15 min. paslaugų teikimo kaina – apie 50 eurų (173 litai), o tai reiškia, kad aptarnavusi šešis klientus bei sumokėjusi mokesčius sekso industrijos darbuotoja namo parsineša vos 150 eurų (518 litų), o aptarnavusi aštuonis klientus – 250 eurų (863 litus).

Apie 75 proc. viešnamiuose dirbančių moterų – atvykėlės iš skurdesnių valstybių, tokių kaip Rumunija ar Bulgarija.

„Beveik visos moterys čia dirba savu noru, o tai reiškia, kad jos čia atvyksta suprasdamos, ką joms teks daryti“, - patikina Y. van Doeveren. „Tačiau nereikėtų pamiršti, kad paprastai jos neturi jokio kito pasirinkimo“, - priduria ji.

Ekskursijos po Raudonųjų žibintų paslapčių muziejų pabaigoje lankytojai galės išvysti sieną, ant kurios surašyti prostitučių pamąstymai apie jų veiklą.

„Šis darbas netinka silpnų nervų žmonėms, tapau daug stipresnė“, - rašo Eva iš Nyderlandų.

„Jaučiuosi vieniša, nes mano mama nežino, kuo aš užsiimu“, - rašo Carmen iš Rumunijos.

Muziejaus lankytojai prieš išeidami iš muziejaus ir patys galės užrašyti savo seksualines paslaptis natūralaus dydžio klausykloje.