Kaip atskleidžia statistiniai duomenys, daugiau nei 150 mln. Europos Sąjungos piliečių kenčia nuo chroniškų alerginių susirgimų, o pusė iš jų nėra diagnozuoti dėl informuotumo ir medicinos specialistų trūkumo. Daugiau nei 100 mln. Europos gyventojų kenčia nuo alerginio rinito (nosies gleivinės uždegimo), kuris pasireiškia nosies užburkimu, čiauduliu, niežuliu ir pan., net 70 mln. – nuo astmos ir daugiau nei 17 mln. – nuo alergijos maisto produktams.
Pasak Europos Parlamento narės L. Andrikienės, labai svarbu, kad ši problema būtų pripažinta visos Europos mastu. Europarlamentarai ragina Komisiją skatinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą tarp valstybių narių, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys nacionalinių kovos su alerginiais susirgimais programų stiprinimui. Be to, turėtų būti rengiami apmokymai alerginių susirgimų ir daugiadisciplininės rūpybos planų srityje, siekiant pagerinti ligų valdymą, ir skatinami moksliniai tyrimai tiesioginių ir netiesioginių alergiją sukeliančių faktorių srityje.
Svarbu pabrėžti tai, kad asmenys, kovojantys su alerginiais susirgimais, turi pilną teisę gyventi normalų gyvenimą jiems priimtinoje socialinėje ir sveikatai tinkamoje aplinkoje. Pažymėtina, kad alergijų sąlygojami susirgimai neigiamai veikia profesinius bei lavinimosi gebėjimus, ypatingai vaikų, ir dėl to gali kilti socialinės ir ekonominės nelygybės apraiškų.
Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tiek valstybiniu, tiek akademiniu lygmenimis šiai problemai ligi šio nėra skiriama pakankamai dėmesio. Trūksta koncentruotos informacijos, visuomenė nėra susipažinusi su pagrindiniais alerginių ligų simptomais, dažnai alergijas bandoma gydyti savamoksliais metodais, todėl poreikis informuoti visuomenę apie alergijos atsiradimo priežastis, teisingos ligos diagnozės svarbą ir alergijos sukeliamas grėsmes yra neatidėliotinas.
Kas dieną žmogus neišvengiamai kontaktuoja su daugybe svetimų medžiagų. Imuninė sistema, siekdama apsaugoti mus nuo nepageidaujamų išorės dirgiklių, reaguoja į juos. Kuomet organizmas nepagrįstai jautriai sureaguoja į minėtus dirgiklius, atsiranda alerginė reakcija.
Alerginiai susirgimai, deja, yra neatsiejama daugelio asmenų kasdienio gyvenimo dalis ir yra pastebima, kad jie įgauna epideminį mastą. Faktai byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Neretai alerginę reakciją gali išprovokuoti begalė skirtingų faktorių, kurių prigimtis ne visuomet yra gamtinės kilmės. Vis dėlto dažniausiai medicinoje pagrindinėmis alergijų rūšimis yra įvardijama: maisto alergija, kontakto alergija (alerginė reakcija, kuomet įvyksta sąlytis su oda ir alergizuojančia medžiaga) ir įkvepiamoji alergija (pavyzdžiui, alergija žiedadulkėms, žolei).
Parengė Airida Dapkutė