„Naujieji Metai Londono Lutono oro uoste buvo nepaprastai judrūs. Žurnalistų su vaizdo kameromis komandos kartu su dviem britų diplomatais atvyko į Lutono oro uostą tam, kad pasitiktų rumunų pulkus, kurie atvyko užkariauti Temzės pakrančių. Apie tai vietos žiniasklaida pranešė dar prieš kelias dienas – buvo pranašaujamas puolimas iš Rytų.
Šių metų sausio 1 d. ES darbo rinkos atsivėrė Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams. Tačiau tūkstančiai „užpuolikų“, dėl kurių nerimavo D. Britanijos žiniasklaida, taip ir neatvyko. Kaip rašo „Le Monde“, žurnalistai ir diplomatai oro uosto laukiamuosiuose praleido visą dieną, tačiau rumuną teko pamatyti tik vieną – jis atvyko į Jungtinę Karalystę (JK) ieškoti darbo. Visi kiti keleiviai buvo turistai, kurie atvyko Londone atšvęsti Naujuosius Metus.
„Baimės, susijusios su masiniu darbininkų iš Rytų Europos antplūdžiu, paskatino pradėti diskusijas, kurių iniciatorėmis tapo populistinės ir nacionalistinės partijos daugelyje Vakarų Europos šalių. Tačiau JK žiniasklaidą apėmusi isterija pasiekė net ir šios valstybės valdžios viršūnes. JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas apribojo teises į socialines išmokas naujai atvykstantiems imigrantams ir netgi inicijavo svarstymus dėl teisės į laisvą judėjimą ES apribojimo. „Mūsų šalyje egzistuoja valstybinė tarnyba, teikianti nemokamas medicinines paslaugas, o ne tarptautinė nemokamų medicininių paslaugų teikimo tarnyba“, - pareiškė D. Cameronas.
Sausio 16 d. Europos Parlamentas (EP) pasipriešino kai kurių valstybių ketinimams kelti kliūtis laisvam darbo jėgos judėjimui visoje ES teritorijoje. Savo ruožtu, Europos Komisija (EK) priminė, kad galimybė gyventi, dirbti ir mokytis ES išlieka teise, kuri turi būti užtikrinta visiems ES šalių narių piliečiams. Daugybė atliktų tyrimų parodė, kad darbo jėgos judėjimo laisvė naudinga tokius asmenis priimančioms valstybėms, nes egzistuoja milijonai laisvų darbo vietų.
„Neigiama JK, Vokietijos ir Prancūzijos valdžios reakcija verčia rumunus galvoti, kad jie yra antrarūšiai. Darbo rinkos liberalizavimas situacijos, kuri susijusi su migracija, nepakeitė. Rumunai laisvai keliauja po Šengeno zoną jau nuo 2002 m., o nuo 2007 m., kai ši valstybė prisijungė prie ES, apie 3 mln. rumunų išvyko dirbti į Vakarų Europos valstybes. Pagrindine priežastimi, dėl kurios šie žmonės išvyko iš gimtosios šalies, tapo maži atlyginimai Rumunijoje, vidutiniškai tesiekiantys 350 eurų (apie 1208 litus). Ši tendencija kelia Rumunijai nemažai problemų. Pavyzdžiui, kai kuriose šalies ligoninėse nepavyksta rasti anesteziologo, dirbančio visą darbo dieną.
Nepaisant masinio aukštos kvalifikacijos specialistų išvykimo iš šalies, Rumunijos ekonomika pademonstravo 2,7 proc. augimą, tuo tarpu euro zonos ekonomika augo tik 1,1 proc. Šie teigiami rodikliai susiję su investicijomis, kurias iš Vakarų Europos valstybių grįžtantys rumunai realizuoja savo gimtojoje šalyje.