Kaip rašo DW, skirtingai nuo kitų ES narių kandidačių, Serbija turi „blogo berniuko“ įvaizdį, kuris beldžiasi į elitinio klubo duris, bei kuriam teks įtikinti galingąjį durininką – Vokietiją – dėl turimų tikslų garbingumo.

Serbijos sostinė Belgradas nuo 2012 m. vidurio valdoma buvusių Serbijos nacionalistų, kurie mėgaujasi jiems patogumo jausmą garantuojančia dauguma. Ironiška tai, kad Serbijos vyriausybė pasirašė taikos sutartį su buvusia Serbijos provincija Kosovu. Šios sutarties pasirašymo procese dalyvavo ir Briuselis. Taigi Serbija tapo valstybe, kuri pateikė ES akivaizdžią užsienio politikos sėkmės istoriją, o tai Briuselyje atsitinka itin retai. Dabar atėjo laikas teikti apdovanojimus.

Vokietijos užsienio politikos vadovai yra puikiai susipažinę su strateginiu Serbijos vaidmeniu, kurį ši atlieka Balkanų regione. Tai iš dalies paaiškina, kodėl Vokietijos Užsienio ministerijos internetinėje svetainėje nepateikiamas aiškus dvišalių Belgrado ir Berlyno santykių įvertinimas.

Sudėtingi santykiai

Vokietijos ir Albanijos santykiai apibūdinami kaip artima partnerystė, šios valstybės santykiai su Kroatija – puikūs, tuo tarpu, Berlyno diplomatų teigimu, parama Serbijos politinėms ir ekonominėms reformoms – tai Berlyno ir Belgrado santykių esmė. Kalbant diplomatine kalba, dažnai tai, kas nėra pasakoma, kelia daugiausiai susidomėjimo. Šio atžvilgiu santykiai su Belgradu gali būti vertinami kaip komplikuoti.

Berlynas kritiškai vertina Belgradą, savo ruožtu, Belgradas Berlynui atsako tuo pačiu. Serbai dar nepamiršo „maloningojo angelo“ – tris mėnesius trukusios aviacinės kampanijos, per kurią NATO, dalyvaujant ir Vokietijos pajėgoms, panaudojo tarptautiniu mastu uždraustas kasetines bombas bei nuskurdinto urano kulkas. Šios karinės operacijos metu žuvo daugiau civilių nei karių.

Šiuo metu apie du trečdalius serbų remia stojimą į ES, tačiau beveik tiek pat prieštarauja stojimui į NATO.

Didelė dalis karo, kuris baigėsi prie 15 metų, metu pasižymėjusių asmenybių yra arba mirę, kaip antai Serbijos autokratiškasis vadovas Slobodanas Miloševičius, arba rašo memuarus, kaip buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas ar buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris.

Lyginant su propagandinėmis karo aimanomis, kurias anksčiau galima buvo išgirsti Vakarų sostinėse ir Belgrade, planuojama derybų dėl Serbijos stojimo į ES pradžia 2014 m. sausio mėn. – tai daug daugiau nei tik administracinis procesas.

Ketvirtasis Reichas

Kartas nuo karto Serbijos nacionalistai nepraleidžia progos apkaltinti Vokietijos tuo, kad ši siekia Ketvirtojo Reicho įsigalėjimo, kuris reikštų Vokietijos kontinentinį dominavimą.

Serbijos nacionalistai atkreipia dėmesį į Serbijos opozicijos vaidmenį abiejuose pasauliniuose karuose bei besitęsiančios Berlyno prieš Serbiją nutaikytos politikos, trunkančios jau nuo 1999 m., taikymą.