Kaip rašo DW, elegantiškame ir žaliame Kifisijos miesto priemiestyje Maria Kefalas-Salmatani, jaučiantiems nepriteklių dalinamas maistas ir medikamentai. 2003 m. į miesto tarybą buvo išrinktas naujasis narys, pasižadėjęs įrengti naujus namus neįgaliems vaikams ir jaunimui. Tačiau nuo tada vietos valdžios prioritetai pasikeitė: dėl įsiplieskusios ekonominės krizės, šiam išrinktam tarybos nariui iš pradžių teko pasirūpinti tais, kas labiausiai pajautė nepriteklių. Didžiąją šio projekto finansavimo dalį – 4 mln. eurų (13,81 mln. litų) – skyrė Europos Sąjunga (ES). Šiandieną šiam pagalbos teikimo projektui didžiąją finansavimo dalį skiria privatūs asmenys, tačiau šių metų sausio mėn. Kifisijos miesto administracija ketina atidaryti socialinę vaistinę, kuri taip pat bus skirta nepriteklių jaučiantiems gyventojams.

„Nuo devintojo XX a. dešimtmečio mūsų miestas buvo vieta, kurią gyvenimui buvo linkę rinktis įžymūs žmonės, tačiau tai tik viena medalio pusė. Kifisijoje yra viduriniosios klasės šeimų, susiduriančių su bedarbystės košmaru“, - pasakoja 62-ejų miestelio gyventojas. Šiame mieste yra daugybė šeimų su vaikais, kuriose anksčiau dirbo abu tėvai, tačiau dabar abu jie yra netekę darbo. Prasiskolinę verslininkai taip pat jaučia krizės padarinius taip stipriai, kad kartais netgi nebegali savarankiškai nusipirkti maisto produktų.

Svarbiausia – diskretiškumas

19 darbuotojų kasdien rūpinasi maisto dalijimu, jiems gelbsti savanoriai. Šiuo metu Kifisijoje 170 asmenų yra užsiregistravę gauti pagalbą maisto produktais. Tikrasis jaučiančių nepriteklių skaičius turbūt yra daug didesnis, nes kartais kadaise buvusios pasiturinčios šeimos paprasčiausiai yra per daug išdidžios kad pripažintų savo ekonominę situaciją ir priimtų valstybės skiriamą pagalbą.

„Labai dažnai žmonės mums užsimena, pavyzdžiui, kad jų kaimynų namuose nedega šviesa, o tai paprastai reiškia, kad elektra buvo atjungta dėl skolų“, - pasakoja tarybos narė Maria Kefalas Salmatani. Tokiais atvejais psichologai ir socialiniai konsultantai bando susisiekti su tokiais asmenimis ir suteikti jiems pagalbą, tai darydami kiek įmanoma diskretiškiau.

Kaip pasakoja miestelio meras Pantelisas Xyridakisas, panaši situacija susiklosčiusi ir į šiaurę nuo Atėnų esančiame prabangiame Psichikono priemiestyje, kur diskretiškumas – pagrindinis pagalbos teikimo principas. Gyventojai, kurie dabar yra patekę į sunkią finansinę situaciją ir gėdijasi paprašyti pagalbos, anksčiau net nebūtų galėję pagalvoti, kad kada nors pateks į tokią aklavietę, todėl miestelio valdžia nusprendė imtis ko nors neįprasto.

„Prieš pusantro mėnesio mes atidarėme kioską, kur kiekvienas gali ateiti ir palikti maisto skurstantiems“, - pasakojo P. Xyridakisas. „Šis kioskas pastatytas priešais didelį prekybos centrą, tačiau surinktas maistas dalijamas skurstantiems kitose nuošalesnėse vietose.“ Tam, miestelio mero nuomone, yra savaime suprantama priežastis. Aukojantys visada nori, kad juos pamatytų, todėl tai visada motyvuoja žmones aukoti. Kita vertus, iš paaukotų produktų gyvenantys asmenys nenorėtų, kad juos kas matytų.

Bažnyčios teikiama pagalba - priimtinesnė

Prieš prasidedant ekonominei krizei, nekilnojamojo turto kainos Psichikone buvo pasiekusios 10 tūkst. eurų (34 528 litų) už kvadratinį metrą. Šio miestelio valdžia tada net nebūtų pagalvojusi, kad jiems teks pradėti tiekti pirmo būtinumo maisto prekes skurstantiems. Tačiau pastaruosius keletą metų maisto dalijimo punkte jau lankosi 120 asmenų. Kartą per savaitę šie žmonės ateina atsiimti maisto davinio, kurio turėtų pakakti savaitei. Per Kalėdas Psichikone taip pat buvo surengta šventė, į kurią buvo kviečiami visi jaučiantys nepriteklių.

P. Xyridakiso teigimu, jam tai tapo puikia galimybe asmeniškai susipažinti su visais šiais žmonėmis bei informuoti juos apie teikiamą pagalbą. Tačiau net miestelio meras nežino tikslaus skurstančiųjų skaičiaus, nes didelė jų dalis nesikreipia į valstybines institucijas, o atvyksta ieškoti pagalbos į bažnyčias.

„Mūsų paskaičiavimais, mažiausiai 300 mūsų miestelio gyventojų kiekvieną dieną kreipiasi pagalbos į bažnyčios maisto banką“, - pasakojo P. Xyridakisas. Katalikų bažnyčia, turinti atskirą maisto banką, ypatingai aktyviai teikia tolio pobūdžio pagalbą.