Kaip rašo ‚Euractiv“, C. Bartolone ir M. Schulzas sausio 13 d. aplankė moksleivius Paryžiaus priemiestyje Sena-Sen-Deni, kur 2005 m. vyko liūdnai nuskambėjusios riaušės.

Šiame problematiniame Paryžiaus priemiestyje 2009 m. buvo užfiksuotas rekordiškai žemas ES rinkėjų aktyvumas, kuris tesiekė 31 proc.

„Labai gerai, kad Europa skatina mus gyventi taikiai, tačiau kokią Europą mes paliksime ateities kartoms?“ – samprotavo C. Bartolone.

M. Schulzas priminė moksleiviams apie EP turimas galias: „70 proc. valstybinių įstatymų gimsta iš ES teisės aktų.“

„EP turi didžiulės įtakos įstatymų leidimui, tačiau susiduriame su kita problema: tikroji mūsų atsakomybė neatitinka ES šalių narių gyventojų suvokimo apie tai, ką mes darome“, - apgailestavo M. Schulzas.

EP pirmininkas ir kandidatas į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą M. Schulzas taip pat išreiškė kritiką dėl institucinių galių paskirstymo.

„EP – viena daugiausiai galių turinčių institucijų ES, tačiau EK išsaugo įstatymų leidimo monopoliją, tuo tarpu iš EP ši teisė yra atimta“, - pridūrė jis.

„Mes kovojame, kad tai būtų pakeista, nes EP nariai renkami tam, kad teiktų siūlymus dėl naujų teisės aktų priėmimo“, - tęsė M. Schulzas, pridurdamas, kad šį kartą EP nariai gali laimėti šią kovą.

„Šį kartą situacija kitokia. EP rinks EK pirmininką, kuris EP turės pristatyti programą, kurią ketina įgyvendinti“, - paaiškino M. Schulzas.

Diskriminacija

Kreipdamasis į multikultūrinę Sena-Sen-Deni auditoriją, C. Bartolone pasakė, kad įvairovė gali tapti šansu Prancūzijai ir visai ES.

„Tarp galimybės pasijausti europiečiu ir diskriminacijos yra glaudus ryšys“, - samprotavo M. Schulzas.

„Šiuo metu vykstančios diskusijos mane gąsdina“, - tęsė jis, turėdamas galvoje populistines Europos partijas, ypač stiprėjančias Prancūzijoje, Vengrijoje ir Italijoje.

„Jei norime duoti atkirtį populizmui ES, turime atsakyti į klausimus, kurie rūpi ES šalių narių gyventojams labiausiai“, - pridūrė C. Bartolone.

Diskutuojant temomis, susijusiomis su imigracija ir integracija, mokiniai M. Schulzo ir C. Bartolone paklausė, kaip ES galėtų pagelbėti mokiniams, kurie nėra ES šalių narių piliečiai.

„Mes bandome rasti būdą apibrėžti asmenų, kurie nėra ES šalių narių piliečiai, statusą. Leidimas gyventi neribotą laiką turėtų suteikti visas teises, kurias turi ES šalių narių piliečiai, t.y. laisvo judėjimo teisę, teisę dirbti bet kurioje kitoje ES valstybėje narėje, galimybę dalyvauti apmokymuose ir mainų programose“, - patikino M. Schulzas.