Kaip rašo www.euobserver.com, sausio 13 d. paskelbtoje „McKinsey“ atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad trečdalis įmonių jaučia, jog jaunų europiečių įgūdžių trūkumas turi įtakos reikšmingoms problemoms versle, susijusioms su kaina, kokybe ir laiku.

Tuo tarpu 27 proc. verslo pasaulio atstovų patvirtino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų įmonėse buvo laisvų darbo vietų, nes jiems nepavyko rasti tinkamus įgūdžius turinčių darbuotojų.

„McKinsey“ apklausė daugiau nei 5 000 jaunų asmenų, 2 600 darbdavių ir 700 aukštųjų mokyklų dėstytojų iš aštuonių ES valstybių.

Tarp šių šalių buvo Vokietija ir Švedija, kur fiksuojami žemiausi nedarbo rodikliai visoje ES, taip pat tyrimas apėmė ir krizės kamuojamas Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją.

Jaunimo nedarbo lygis Graikijoje ir Ispanijoje pasiekė 50 proc. 24 proc. 16–24 metų amžiaus asmenų visoje ES nedirba, nesimoko profesinėse mokyklose ar aukštojo mokslo įstaigose.

Tačiau atliktas tyrimas atskleidė, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse verslas susiduria su didžiausiomis problemomis: 47 proc. Italijos ir 45 proc. Graikijos įmonių atstovų mano, kad įgūdžių trūkumas kenkia jų interesams.

Tyrime teigiama, kad jaunus žmones nuo mokslų atbaido pragyvenimo išlaidos ir neigiamas nusistatymas prieš profesinį mokymą. Taip pat teigiama, kad jauniems žmonėms sudėtinga pereiti nuo studijų prie darbo.

Dėl šių priežasčių universitetai ir koledžai raginami suskaidyti profesinio mokymo programas į individualius modulius, orientuotus į tam tikrų įgūdžių lavinimą, o ne į diplomo gavimą.

Savo ruožtu šalių vyriausybės ir bankai turėtų teikti paskolas mažomis palūkanomis tiems studentams, kurie studijuoja pagal programas, garantuojančias darbo vietą, arba sukurti schemas, suteikiančias galimybę jauniems žmonėms grąžinti paimtą paskolą paslaugų forma, pavyzdžiui, apmokant kitus studentus.

Augantis įgūdžių trūkumas – tai darbo rinkos sukoncentravimo į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas padarinys. 2012 m. Europos Komisijos (EK) atlikto tyrimo duomenimis, 2025 m. 44 proc. dirbančių asmenų ES dirbs aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, tuo tarpu tik 11 proc. dirbančių asmenų turės darbus, nereikalaujančius aukštos kvalifikacijos.

Sausio 13 d. šią ataskaitą pristačiusi už švietimą atsakinga eurokomisarė Androulla Vasiliou pareiškė, kad EK deda visas įmanomas pastangas tam, kad padėtų ES šalims narėms susidoroti su įgūdžių trūkumo problema.

A. Vasiliou pridūrė, kad EK iniciatyva įsteigti Europos kvalifikacijos kėlimo centrą padėtų užtikrinti, kad įgyjama kvalifikacija ir kompetencijos būtų pripažįstamos visoje ES.
ES vadovai taip pat sutarė nuo kitų metų pradėti taikyti jaunimo užimtumui skirtas schemas, kurių įgyvendinimui iš ES biudžeto bus skirti 8 mlrd. eurų (27,62 mlrd. litų). Pagal šias schemas, regionuose, kur nedarbo lygis viršija 25 proc., jauniems žmonėms bus siūlomi apmokymai ir darbo vietos keturių mėnesių laikotarpiui.