Kaip rašo „Euractiv“, remiantis sausio 8 d. paskelbtais „Gallup“ atlikto tyrimo rezultatais, ES vadovybės palaikymas mažiausias Graikijoje (19 proc.), Kipre (21 proc.) ir Ispanijoje (27 proc.).
Tarp kitų šalių, kuriose užfiksuotas labai žemas palaikymo lygis, Jungtinė Karalystė (29 proc.), Švedija (30 proc.) ir Čekija (30 proc.).

ES vis dar remia dauguma Liuksemburgo gyventojų, kur palaikymo lygis aukščiausias visoje ES ir sudaro 67 proc. Tačiau tik trys ES valstybės be Liuksemburgo narės gali pasigirti daugumos parama ES vadovybei – tai Vokietija (59 proc.), Belgija (56 proc.) ir Danija (50 proc.).

23 iš 27 ES šalių narių ES vadovybę remia tik mažuma apklaustųjų (2013 m. liepos mėn. 28-ąja ES nare tapusi Kroatija į šį tyrimą nebuvo įtraukta).

„Gallup“ atlieka apklausą dėl ES vadovybės palaikymo įvertinimo kiekvienais metais nuo 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei.

Per pastaruosius metus paramos rodikliai Ispanijoje nukrito 32 proc., Airijoje – 23 proc., Švedijoje – 17 proc., Suomijoje – 14 proc., Graikijoje – 13 proc. Šie rezultatai rodo paramos ES priimamiems sprendimams mažėjimą.

Jaunimas remia ES

ES vadovai turi keletą priežasčių, dėl kurių galėtų džiaugtis.

Nepaisant aukštų jaunimo nedarbo rodiklių, 15–30 m. amžiaus ES šalių narių piliečiai palaiko ES vadovybę labiausiai. Šios amžiaus grupės palaikymo rodikliai taip pat krito pastaraisiais metais, tačiau 14 ES valstybių narių vis dar fiksuojama jaunų žmonių ES vadovybės palaikymo dauguma.
Italijoje jaunų žmonių ES vadovybės palaikymas nuo 2008 m. išaugo 9 proc., o tai turbūt parodo augantį nusivylimą dėl valstybių vykdomos vidaus politikos. Tarp kitų šalių, kuriose užfiksuotas augantis ES vadovybės palaikymas, Lenkija ir Belgija (1 proc.), Vokietija ir Lietuva (3 proc.), Malta (4 proc.) ir Latvija (6 proc.).

Griežtos taupymo priemonės kelia nepasitenkinimą

Šios apklausos rezultatai sutampa su augančiu optimistišku ES ekonomikos vertinimu. Oficialūs sausio 8 d. „Eurostat“ paskelbti duomenys parodė, kad nedarbo lygis ES nedidėja jau nuo 2013 m. gegužės mėn., o tai reiškia, kad ekonominė krizė po truputį traukiasi.

Tuo tarpu Airija tapo pirmąja šalimi, praėjusių metų gruodžio mėn. išėjusia iš finansinės paramos skyrimo programos. Graikijos ministras pirmininkas Antonisas Samarasas 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškė, kad Graikija ketina išeiti iš finansinės paramos skyrimo programos šiais metais, nepaisant vis dar liekančios 11 mln. eurų (beveik 38 mln. litų) finansavimo spragos.

Šiuo metu politikams valstybiniu ir europiniu lygmeniu liaupsinant finansinės paramos paketų skyrimo rezultatus, visuomenės paramos rodikliai demonstruoja, kad daugelyje šalių visuomenė vis dar neskuba teigiamai vertinti reformų programų, pastaraisiais metais sukėlusių didelį nusivylimą.
Anksčiau „Gallup“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. visų ES valstybių narių gyventojų mano, jog buvo geresnių alternatyvų griežtų taupymo priemonių politikai, o 51 proc. mano, jog ES atsakas į ekonominę krizę taikant griežtas taupymo priemones nebuvo veiksmingas.

Tokios nuotaikos taip pat atsispindėjo ir ES vadovybės palaikymo vertinimuose, kurie buvo paskelbti praėjusią savaitę: „Nepalaikymo rodiklis didžiausias finansinės paramos paketus gavusiose šalyse, kuriose ES ėmėsi griežtų taupymo priemonių taikymo politikos, o tai prisidėjo prie jau patiriamų ekonominių sunkumų dėl finansinės ir ekonominės krizės“, - teigia „Gallup“ atstovai.

Rekordiškai žemi ES vadovybės palaikymo rodikliai gali prisidėti prie galimos antieuropietiškų partijų sėkmės ateinančių metų gegužės mėn. ES rinkimuose.