Šių metų sausio 1 d. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare. Latvijos Finansų ministerijos pateikiamais duomenis, šiandien jau 60 proc. atsiskaitymų grynaisiais pinigais vyksta eurais, rašo BBC.

Laikinai einantis Latvijos ministro pirmininko pareigas Valdis Dombrovskis mano, kad šalies gyventojams pereiti prie euro sekasi geriau nei estams. Remiantis Vyriausybės kanceliarijos pateiktais duomenimis, per pirmąją šių metų savaitę latų apyvartos dalis sumažėjo nuo 630 iki 465 milijonų.

Atsiskaityti tiek latais, tiek ir eurais latviai galės iki sausio 14 d. „Ilgiau to daryti negalėtume, tai yra per daug sudėtinga“, - teigia nedidelės parduotuvės Rygoje pardavėja.

Skirtingi eurai

Padirbtų euro monetų ir banknotų, apie kuriuos buvo įspėjusi Latvijos policija, yra stebėtinai mažai. Šiuo metu užfiksuoti tik trys tokie atvejai. „Iš esmės viskas vyksta labai ramiai“, - Latvijos policijos visuomeninių reikalų skyriaus vadovė Sigita Pildava.

„Užfiksuotas vienas sukčiavimo atvejis. Moteriai paskambino banko darbuotojais prisistatę apsimetėliai ir pasiūlė pakeisti latus į eurus labai palankiu valiutos keitimo kursu. Moteris pasakė, kad jai nėra patogu atvykti į banką, tuomet jos paprašė pateikti internetinės bankininkystės kodus, po to iš moters sąskaitos dingo 281 euras (apie 970 litų)“, - pasakoja S. Pildava.

Tačiau, remiantis komentarais socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, sukčiavimo atvejų galėjo būti daug daugiau. Pavyzdžiui, vienas „Baltkom“ radijo stoties klausytojas tiesioginiame eteryje pasiskundė, kad Naujųjų metų naktį padavėjas jam atidavė grąžą lyg šis būtų sumokėjęs 20 eurų (69 litus), tuo tarpu klientas buvo sumokėjęs 20 latų (apie 99 litus), o šių vertė beveik 30 proc. didesnė.
Savo ruožtu prekybininkai skundžiasi dėl galimo pirkėjų sukčiavimo atvejų.

„Pasitaiko atvejų, kai vietoje euro monetų klientai bando atsiskaityti kitų valstybių monetomis. Pardavėjui ne visada yra lengva jas atskirti“, - pasakoja statybinių prekių parduotuvės pardavėja Svetlana.

Prekybininkai pasakoja, kad ne visi pirkėjai sutinka gauti grąžą kitų šalių euro monetomis, kurios jau seniai apyvartoje ir neatrodo kaip naujos.

Tačiau ir patys prekybininkai ne visada pasiruošę kitokio pavidalo euro monetoms. „Elektriniame traukinyje iš manęs nenorėjo paimti apmokėjimo už važiavimą ispaniškomis euro monetomis. Man buvo pasiūlyta išlipti iš transporto priemonės“, - rašo rus.delfi.lv skaitytojas.
Kalbant apie emocinį aspektą, remiantis TNS Latvia įmonės atliktos apklausos duomenimis, dauguma šalies gyventojų teigiamai įvertina latviškų euro monetų dizainą.

Remiantis SKDS įmonės atlikto tyrimo rezultatais, likus keletui savaičių iki Latvijos prisijungimo prie euro zonos, šį žingsnį rėmė ketvirtadalis šalies gyventojų. „Pusė gyventojų pasisakė prieš euro įvedimą, o 24 proc. neutraliai vertino šį pasikeitimą“, - teigia SKDS įmonės sociologas Arnis Kaktinšas.

Gyvenimas tapo brangesnis?

Vartotojų teisių gynimo centro atstovai teigia, kad didžioji dalis gaunamų pretenzijų susijusios su nekorektišku valiutos konvertavimu ir kainų augimu.

„Ypatingai daug skundų sulaukiama dėl tarptautinių pervežimų bilietų kainos didėjimo“, - teigia šio centro atstovė Ilzė Žundė. „Tai įvyko dėl to, kad perėjus prie euro buvo konvertuojami tarifai, iš kurių susideda bilieto kaina. Dėl to atsirado kainų skirtumai, tačiau jie neviršija 7 euro centų (0,24 lito)“, - patikino ji.

Taip pat Rygos gyventojus suglumino miesto viešojo transporto tarifų sistemos pasikeitimai.
„Tarifus patvirtinome dar praėjusių metų gruodžio mėn., tačiau, matyt , ne visi keleiviai tai suprato“, - samprotauja Rygos transporto įmonės „Rigas Satiksme“ atstovas spaudai Viktoras Zakis.

„Anksčiau autobuso ar troleibuso bilietas kainavo tiek pat kiek ir maršrutinio mikroautobuso bilietas. Nuo šių metų sausio 1 d. kainos skiriasi: nuo šiol maršrutinių mikroautobusų bilietas kainuoja 1 eurą (3,45 lito), o autobusų ir troleibusų – 60 euro centų (apie 2 litus).“

Toks bilietų kainų skirtumas sukėlė nemažai konfliktų tarp mikroautobusų vairuotojų ir keleivių, kuriems nebuvo leista pasinaudoti anksčiau įsigytais bilietais. Tai buvo siejama su sistemos trikdžiais dėl euro įvedimo ir Europos Komisijos (EK) atlikto darbo trūkumais.

I. Žundės teigimu, pakankamai daug vartotojų skundų susiję su pardavėjų atsisakymu atiduoti grąžą iš stambių euro banknotų. „Tokiu atveju prekybininkas turi teisę neparduoti prekių“, - teigia I. Žundė.

Prekybininkai ir viešojo transporto vairuotojai savo ruožtu skundžiasi dėl problemų, susijusių su grąžos atidavimu tokiais atvejais. „Būna atvejų, kai pirkėjai naudojasi kasininkais kaip valiutos keitimo punktais, pavyzdžiui, bando nusipirkti degtukų dėžutę už 500 eurų (apie 1729 litus)“, - pasakoja vienos Rygos parduotuvės pardavėja Arina.

Oficialūs duomenys dėl kainų pokyčių kol kas dar tik ruošiami, tačiau Latvijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose šia tema aktyviai diskutuojama jau dabar.

Dažniausiai kainų augimas stebimas ne pirmo būtinumo paslaugų ir prekių sferose. Kainų didėjimas iki 10 proc. užfiksuotas kai kuriose viešojo maitinimo įstaigose bei pramogų sferoje. Tačiau kai kuriuose Rygos baruose alaus kaina padidėjo net 30 proc., o dalis naktinių klubų padidino įėjimo mokestį 30 proc. Kai kuriose kirpyklose paslaugų įkainiai padidėjo 10–20 proc.

Kai kurie maisto produktai, latvių teigimu, nuo sausio 1 d. pabrango 5–10 proc. Tačiau stebimas ir atvirkštinis procesas: kai kurių prekių kaina nuo sausio 1 d. sumažėjo.