Tačiau, kaip rašo „European Voice“, galima būtų paminėti porą Lietuvos pirmininkavimo pusmečio trūkumų – ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, įvykusį 2013 m. lapkričio mėn., ir teisės aktus dėl biodegalų. Viršūnių susitikimas turėjo tapti svarbiausiu Lietuvos pirmininkavimo įvykiu, tačiau jis tapo visiško nesusikalbėjimo tarp ES ir Ukrainos pademonstravimu, nors toks įvykių scenarijus ir nepriklausė nuo Lietuvos. Tačiau jokio pateisinimo nebelieka biodegalų atveju. Lietuva paruošė nesėkmingą kompromisinį siūlymą, supykdžiusį visus.

Laiko klausimas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad laikas netarnavo Lietuvos naudai. Pirmininkavimas antrąjį metų pusmetį visada nėra lengvas. Vargu ar tai tapo lengva užduotimi šaliai, pirmą kartą pirmininkaujančiai ES Tarybais, bei pradedančiai tai daryti tada, kai sustoja visi rutininiai darbai Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge ir prasideda vasaros atostogos, trunkančios mažiausiai keturias savaites.

Tačiau šiuo atveju laikas kaip tik buvo palankus. Artėjantys Europos Parlamento (EP) rinkimai, kurie įvyks 2014 m. gegužės mėn., padėjo sutelkti dėmesį į teisinių dokumentų svarstymo užbaigimą. Buvo jaučiamas skubėjimas tiek Europos Komisijoje (EK), tiek ES Tarybos, tiek ir Europos Parlamente dėl noro užbaigti visus pradėtus darbus iki 2013 m. pabaigos tam, kad būtų užtikrinta, jog liks pakankamai laiko plenariniams balsavimams iki paskutinės EP narių sesijos, kuri bus surengta balandžio mėn. Taip pat buvo baiminamasi, kad derybos gali sužlugti ar vilkinamos, jei jos būtų tęsiamos Graikijai perimus pirmininkavimą nuo 2014 m. sausio 1 d.

Dėl šių priežasčių likus keletui dienų iki žiemos švenčių buvo pasirašyta daugybė susitarimų. Viso per antrąjį 2013 m. pusmetį buvo susitarta dėl 137 teisės aktų, tuo tarpu per Airijos pirmininkavimą pirmąjį 2013 m. pusmetį tokių teisės aktų buvo vos 17. Tačiau šie skaičiai šiek tiek iškraipo realybę, nes būtent Airija po ligai trukusių derybų galutinai sutarė dėl 2014–2020 m. ES biudžeto, o būtent tai ir atvėrė kelią pusės šių teisės aktų aptarimui, dėl kurių ir buvo sutarta per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį.

Taip pat vertėtų paminėti ir kitus pasiekimus. Pavyzdžiui, Lietuvai pavyko rasti bendrą ES šalių narių poziciją dėl nevienareikšmiškai vertinamų darbininkų antplūdžio kontrolės priemonių, remiantis komandiruojamų darbuotojų direktyva. Šio rezultato nepavyko pasiekti nei Airijos, nei Kipro pirmininkavimo laikotarpiu.

Šis susitarimas buvo pasiektas tada, kai Lenkija pasitraukė iš susitarimui trukdančios mažumos, kartu su savimi patraukdama Kroatiją ir Airiją bei palikdama Jungtinę Karalystę (JK) ir Vengriją. Vis dėlto didžiausias nuopelnas dėl šio susitarimo pasirašymo priklauso meistriškai Prancūzijos diplomatijai, surengusiai neoficialų Prancūzijos ir Lenkijos vadovų susitikimą.