Lietuva jau 2006 metais buvo pareiškusi norą jungtis prie euro zonos, tačiau nesugebėjo atitikti kainų stabilumo kriterijaus - Europos Komisija atmetė mūsų paraišką dėl per aukštos ir greitai augančios infliacijos. Bandome ir vėl. Beveik niekas neabejoja, kad Lietuva eurą įsives 2015 metais, jei nebus jokių netikėtų ekonominių ar politinių posūkių. Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lietuviškas euras "jau beveik kišenėje."
Latvija pakilo it feniksas iš pelenų
Žinant, kokioje padėtyje Latvija buvo krizės pradžioje, kaip viskas prasidėjo ir kokia didelė grėsmė buvo kilusi lato ir euro susietumui, akivaizdu, kad viskas mūsų kaimynei baigėsi puikiai. Kai 2008 metais žlugo antras pagal dydį Latvijos bankas „Parex“, šios Baltijos šalies vyriausybei neliko nieko kito, kaip tik kreiptis pagalbos į Tarptautinį Valiutos Fondą bei ES institucijas - tik taip buvo galima išlaikyti latą susietą su euru. Kaip žinia, norinti prisijungti prie euro zonos šalis turi savo valiutą išlaikyti susietą su euru mažiausiai dvejus metus iš eilės.
Latvijai pavyko. Po to, kai jos bendrasis vidaus produktas susitraukė ketvirtadaliu 2008-2010 metais, Latvijos ekonomika pradėjo augti ir pastaruosius kelis metus buvo viena greičiausiai augančių ekonomikų ES. Ir štai jie jau turi eurą. Žinoma, euras savaime nėra kažkoks ekonominis dopingas, kuris sugebėtų per keletą metų Latvijos ekonomiką užauginti iki Vakarų valstybių standartų. Tačiau euras suteikia galimybę jį įsivedusiai besivystančiai ekonomikai augti greičiau, nei tą būtų galima daryti su vietine valiuta. Visų pirma taip atsitinka dėl postūmio iš užsienio investuotojų, kurie, nusikratę su valiuta susijusių rizikų (pvz. valiutos keitimo kaštų, devalvacijos rizikos ir t.t), žymiai noriau savo pinigus atneša į šalį.
Kaip teisingai naujųjų metų naktį pastebėjo Latvijos ministras pirmininkas, euras yra tik vienas žingsnis (ir ne pats svarbiausias) į ekonominę gerovę. Šis žingsnis tikrai prisidės prie Latvijos ekonomikos suklestėjimo. Tačiau tai nereiškia, kad nuo dabar jau galima pamiršti Maastrichto kriterijus, raginančius kontroliuoti biudžeto deficitą, infliaciją ir t.t.. Laikytis finansinės drausmės padės ir krizės metu priimtos ES sutartys bei neseniai sukurta Bankų sąjunga - šie instrumentai įgalins Komisiją bausti nedrausmingas valstybes bei jas paremti. Tačiau kiekviena valstybė negali pamiršti ir pareigos pati savimi rūpintis. Kad nebeatsirastų Graikijų.
Latvių (ir lietuvių) baimės - ar jos pagrįstos?
Seimo narys Dr. Remigijus Šimašius sureagavo pirmiau už žiniasklaidą: "Kodėl niekas nepasakoja, kaip šiaurinėje Lietuvos dalyje parduotuvės ištuštėjo, mažuose miesteliuose automobilių nėra kur parkuoti, nes dėl pabrangusių būtiniausių produktų latviai veržiasi viską pirkti Lietuvoje?".
Tokią žinutę jis paskelbė savo Facebook paskyroje. Kaip vėliau patvirtino žiniasklaidos priemonės, žinutės turinys buvo tikra tiesa. Tačiau kiekvienam nusimanančiam ekonomikoje bei žinančiam gerą Dr. Šimašiaus humoro jausmą buvo akivaizdu, kad taip jis bandė pašiepti į Lietuvą atvažiavusius latvius. Tokie latvių veiksmai parodė, kaip stipriai žmogaus elgesį gali paveikti mažai su realybe susiję įsitikinimai. Latviai dėl vienų ar kitų priežasčių yra įsitikinę, kad jų perkamoji galia dėl euro mažės (jei netgi mano, kad tai įvyko per keletą dienų). Ekonominės analizės rodo, kad tai yra netiesa.
Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje su euro įvedimu yra susijusios dvi pagrindinės baimės. Pirmoji skamba taip: atlyginimai ir kitos išmokos mažės, nes darbdaviai/valstybė juos apvalins į mažąją pusę. Antroji yra tokia: kainos kils, nes verslininkai jas apvalins į sau palankią pusę.
Gera naujiena yra ta, kad atlyginimai mažėti negalės. Nerijus Mačiulis visiems mitų skleidėjams primena, kad egzistuoja toks įstatymu patvirtintas Nacionalinis euro įvedimo planas, kuriame rašoma: "perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, gavėjo naudai turi būti apvalinama iki euro cento arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus." Kad atlyginimai įsivedus eurą tikrai didės, neseniai paskelbė ir Lietuvos Banko vadovas Vitas Vasiliauskas. LB analizės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu darbo užmokestis kasmet Lietuvoje augs apie 0,6%.
Antroji baimė yra labiau pagrįsta. Tikrai taip - dalis kainų tikrai kils įvedus eurą. Tačiau Estijos ir anksčiau bendrąją Europos valiutą įsivedusių valstybių patirtis rodo, kad euro paskatintas kainų augimas yra labai nedidelis. Nepamirškime to, ką daugelis mūsų mokėsi makroekonomikos paskaitose - kainų augimas yra normalus augančios ekonomikos šalutinis produktas. Iš dalies kainos augs ir dėl to, kad augs atlyginimai. Tačiau labai tikėtina, kad netgi trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu atlyginimai dėl euro augs greičiau nei kainos. Taigi, gyventojų perkamoji galia nemažės. Euro teigiamas poveikis ypač išryškės ilguoju laikotarpiu, kai investicijų iš užsienio antplūdis paspartins Baltijos valstybių ekonomikos artėjimą prie Vakaruose įprasto gyvenimo lygio.
Žinoma, Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės jau dabar turi galvoti, kaip bus įveikti neigiami šalutiniai euro padariniai. Pavyzdžiui, kokiu būdu užklupus sekančiai krizei naujosios euro zonos narės atstatys savo ekonomikų konkurencingumą, kai negalės devalvuoti valiutos. Su šia problema tiek Lietuva, tiek Latvija labai skaudžiai susidūrė ir 2008-2010 metais. Aišku, esant euro zonoje bus galima naudotis Europos Stabilumo Mechanizmo lėšomis - jos bus skirtos į finansines problemas patekusioms euro zonos narėms.
Euras kaip laisvės simbolis
Euras Baltijos valstybėms nėra ir neturi būti tik valiuta. Tai yra simbolis. Estijai, Latvijai ir Lietuvai tai yra dar didesnio išsilaisvinimo iš Rusijos įtakos zonos ir tvirtesnės integracijos į Vakarus simbolis. Latvijos finansų ministras kritikams atsakė: "pažiūrėkit į tai, kas dedasi Ukrainoje, ir suprasit vieną iš rimtų priežasčių, kodėl Latvijai reikia euro."
O mes eurą įsivesim 2015 metais. Su ekonomika bus viskas gerai. O iki tol pažiūrėkim į Ukrainą, kad neužsimirštumėm.
Mantas Pupinis