„Lietuvos žinios“ rašo, kad rinkimai staigmenų nežada, o jų politinė reikšmė sumenkusi.
"Mūsų partijoms EP dažnai atrodo kaip politinė sanatorija, nes kai kuriems politikams, kurie jau nebegali niekur kitur patekti ar prisiekti, paskutinė instancija lieka EP, - teigė politologas Bernaras Ivanovas. Todėl, jo teigimu, EP rinkimai ypatingos reikšmė politiniame gyvenime neturės. - Deja, rinkimai į EP pavirto politine karikatūra, todėl jų negalime vertinti kaip rimto politinio įvykio. Tai tebus partijų populiarumo patikrinimas prieš kitus vietinius rinkimus."
LŽ kalbinti ekspertai vieningai sutaria, kad EP rinkimų rezultatai atspindės iš esmės dabartinius politinių partijų reitingus, dabartiniams europarlamentarams galimybė būti perrinktiems dar vienai kadencijai priklausys tik nuo jų partijų populiarumo.
Šiuo metu rinkimų į EP sąrašai vis dar dėliojami, o iš 12 dabartinių Lietuvos atstovų EP, pasak politologės Jūratės Novagrockienės, aktyviausiai veikia ir ryškiausiai visuomenės matomi - konservatoriai Vytautas Landsbergis ir Laima Liucija Andrikienė. Tačiau EP rinkimai, pasak J. Novagrockienės, - vieni nepopuliariausių. Mat, jos teigimu, atstovavimo EP reikšmė visuomenėje dar nėra suprantama, nes EP yra "per toli nuo visų žmonių problemų".
"Balsavimas už europarlamentarus, ko gero, bus balsavimas už jų atstovaujamas politines partijas. Pažiūrėkime, kokie jų reitingai, ir galime numatyti, kas kiek mandatų laimės EP rinkimuose", - tvirtino politologas Lauras Bielinis.