Daugelyje ES šalių bedarbio pašalpos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo turimo darbo stažo, iki nedarbingumo laikotarpio gautų pajamų, šeimos finansinės situacijos, bedarbis taip pat gali tikėtis kompensacijų už būsto nuomą, šildymą ir pan.
Lietuvoje šiuo metu didžiausia nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.
Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius. Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiai, kurių darbo stažas per paskutinius 36 mėnesius yra ne trumpesnis nei 18 mėnesių.
Kitose ES šalyse socialinė sistema gerokai dosnesnė: neskaičiuojant kompensacijų būstui, kitos socialinės paramos, pavyzdžiui, prancūzas kas mėnesį gali tikėtis gauti apie 980 eurų (3,38 tūkst. litų), per paskutinius 6 metus 12 mėnesių išdirbusiam ispanui, kuris neturi vaikų, kas mėnesį gali būti skiriama maksimali 1087 eurų (3,750 tūkst. litų) pašalpa, Jungtinėje Karalystėje darbo neturintis asmuo kas savaitę gali tikėtis 71 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (295 litų), vyresnis nei 26 metų bedarbis Airijoje – 188 eurų (beveik 650 litų) pašalpos.
Euro zonos šalys – turtingesnės?
Europos Komisija pernai paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje pateikia apibendrintą informaciją apie 27 Europos Sąjungos šalyse narėse mokamas nedarbo išmokas.
Tyrimo duomenys rodo, kad didesnių išmokų bedarbiai gali tikėtis euro zonos valstybėse: didžiausias nedarbo išmokos ir vidutinio gamybos sektoriaus darbuotojo uždarbio santykis fiksuojamas Portugalijoje (92 proc.), Liuksemburge (81 proc.) ir tik Austrijoje, Estijoje, Airijoje bei Maltoje jis mažesnis nei 50 proc.
Euro neįsivedusių valstybių gretose (vertinant duomenis Latvija nebuvo prisijungusi prie euro zonos – red. pastaba) pirmauja Bulgarija – čia nedarbo išmokos ir vidutinio gamybos sektoriaus darbuotojo uždarbio santykis yra 77 proc., mažiausias – Jungtinėje Karalystėje (12 proc.). Atitinkamai Lietuvoje šis rodiklis siekia 47 proc.
Išmokos niekada nesibaigia?
Jei svajojate bedarbio pašalpą gauti kone neribotą laiką, pravartu atkreipti dėmesį į Belgiją – čia nedarbo išmoka mokama 120 savaičių ir dar ilgiau, kol bedarbis ieškosi darbo. Žinoma, palaipsniui išmokos mažėja, tad darbo vis tiek teks dairytis.... Ilgiau nei 100 savaičių pašalpos galima tikėtis Prancūzijoje ir Ispanijoje, apie 100 savaičių – Suomijoje. Trumpiausia – iki 40 savaičių – išmokos bedarbiams mokamos Slovėnijoje, Slovakijoje, Maltoje, Kipre, Austrijoje, Italijoje.
Iš euro zonai nepriklausančių šalių ilgiausiai bedarbio išmokoma mokama Danijoje – daugiau nei 100 savaičių, Švedijoje – 60 savaičių. Tiesa, pastarojoje šalyje taikoma praktika, kad pasibaigus nustatytam bedarbio pašalpos mokėjimo periodui bedarbiui sudaroma galimybė persikvalifikuoti, kad galėtų toliau ieškotis darbo. Tik tada atnaujinamas pašalpos mokėjimas.
Neįsivedusių euro šalių gretose trumpiau nei 30 savaičių bedarbio pašalpa vidutiniškai mokama Lietuvoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Dosnumas pakiša koją
Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė pastebi, kad vertinant nedarbo draudimo išmokas, svarbu ne pats jų dydis, o santykis su dirbančiųjų gaunamomis pajamomis: jeigu bedarbis gauna sąlyginai didelę išmoką, kurios jam pakanka pragyventi, mažiau motyvuotas žmogus ir toliau norės ne dirbti, bet gyventi iš išmokos.
„Mažėjančias paskatas dirbti didėjant nedarbo draudimo išmokai pastebėjo Danijos vyriausybė. Jos paskaičiavimais, 8 proc. mažesnės socialinės išmokos nedarbą mažina 1,2 proc. Danija laikoma pavyzdine ES valstybe, geriausiai besitvarkančia užimtumo politikos klausimais. Tačiau pamirštama, jog aukštą užimtumo lygį šalis pasiekė būtent mažindama socialines išmokas, ypač jaunimui, ir taip didindama žmonių paskatas dirbti“, – kalbėjo A. Kazlauskytė ir pabrėžė, kad didelės išmokos Danijoje egzistuoja dėl aukšto šalies pragyvenimo lygio, kurį sukuria darbas ir investicijos, o ne didelės išmokos.
Pasak jos, nors Lietuvoje nedarbo draudimo išmokos yra vienos mažiausių ES, tačiau vertinant bedarbio krepšelį, reikėtų nepamiršti ir valdžios institucijų teikiamų įdarbinimo, mokymų, perkvalifikavimo paslaugų, kurios finansuojamos mokesčių mokėtojų lėšomis: „Deja, valdžia neteikia ir negali teikti efektyvių įdarbinimo paslaugų: valdžios institucijos visuomet atsilieka nuo naujovių, yra prasčiau informuotos apie rinkos poreikius nei darbuotojų ieškantis verslas, tad nesvarbu, kokio dydžio finansavimas bus skiriamas Darbo biržai ar kitoms užimtumą neva skatinančioms institucijoms, maža galimybių, jog bus gerinamos žmogaus galimybės susirasti darbą“.
Tai puikiai iliustruoja ir Prancūzijos pavyzdys – šalis bedarbių mokymams per metus skyrė rekordiškai didelę sumą – net 31,5 mlrd. eurų, tačiau nedarbas ne tik kad nesumažėjo, bet dar labiau išaugo.