Kaip rašo www.euroua.com, 2013 m. lapkričio 15 d. Didžiosios Britanijos laikraščio „The Telegraph“ internetinėje svetainėje pasirodė straipsnis pavadinimu „ES taiko naujas priemones biudžetui sureguliuoti tam, kad būtų pareikalauta griežtesnio taupymo Italijoje ir Ispanijoje.
Kaip rašoma šiame straipsnyje, EK pirmą kartą istorijoje pasinaudojo savo teisėmis, kurios leidžia šiai institucijai peržiūrėti ES šalių narių nacionalinių biudžetų projektus. Be to, biudžetų projektai, kuriuos ruošia vyriausybės, yra peržiūrimi dar iki jų aptarimo ES šalių narių parlamentuose. Tokiu būdu nerenkama ES biurokratinė institucija laimėjo prieš ES nacionalines vyriausybes ir parlamentus, ko priežastis ta, kad euro stabilumas yra per daug jautri tema, todėl tai negali būti patikėta nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, kuriems šalių rinkėjų interesai svarbesni nei visos ES interesai.
„Ekonominėje ir valiutos sąjungoje bet kokie spendimai dėl nacionalinio biudžeto gali turėti poveikio už šalių ribų, todėl ES šalys narės suteikė EK tokias galias, kurios negali apsiriboti tik nacionaliniuose valdančiuosiuose ES šalių narių organuose. Tai istorinis momentas. Vertėtų paklausti, kaip euro zonos rinkėjai vertina faktą, kad jau yra stipriai pajudėta nuo šių šalių nacionalinių parlamentų suvereniteto prie finansų ministrų tarybos ir EK“, - teigė EK vicepirmininkas Olli Rehnas, atsakingas už euro zoną.
Reikalaudamas nacionalinių biudžetų peržiūrėjimo, grasinant ES baudomis, O. Rehnas patikino, kad būtų labai patenkintas, jei ES šalių narių vyriausybės ir parlamentai kuo anksčiau peržiūrėtų savo 2014 m. biudžetus, atsižvelgiant į ES reikalavimus ir EK rekomendacijas. „Visa tai daug labiau skatina partneriškumą tarp ES šalių narių nei EK skiriamos baudos už netinkamus biudžetus“, - samprotavo O. Rehnas.
Taigi ką atakavo Briuselis? Ispanijos ir Italijos vyriausybėms buvo skirti įspėjimai dėl to, kad šių šalių 2014 m. biudžetai neatitinka ES taisyklių. Prancūzijos valdžia gavo įspėjimą, kad šios valstybės 2014–2015 m. biudžetai turės būti sumažinti. Neaplenkė EK kritika ir Vokietijos: šiai šaliai, kurios ekonomika didžiausia ir stipriausia visoje ES, EK biudžetų įvertinimo dokumente pateikė šiek tiek kritikos dėl to, kad Vokietija ignoruoja ES rekomendacijas, t.y. nepadeda savo euro zonos kaimynėms stimuliuoti vidaus paklausą ir importą bei „gadina“ makroekonominius rodiklius vykdomu eksportu.
Tiesa, kai tik bus suformuota naujoji Vokietijos vyriausybė, atsižvelgiant į 2013 m. rudens rinkimų rezultatus, ši turės pateikti parlamentui atnaujintą biudžetą, atitinkantį eurokomisarų pastabas. Be Vokietijos, stabiliausio 2014 m. biudžeto įvertinimo sulaukė euro zonos naujokė Estija.
Daugiausiai EK pastabų teko Italijai ir Ispanijai, patenkančioms į labiausiai nuo krizės nukentėjusių ES šalių sąrašą. Šios valstybės peikiamos dėl biudžeto deficito mažinimo priemonių nepaisymo, o tai neatitinka makroekonominių 1992 m. Mastrichto sutarties sąlygų, pagal kurias iš esmės ir buvo sukurtas euras.
Italijoje EK verdiktas dėl biudžeto taupymo tapo politine bomba. Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta bei jo koalicinė vyriausybė jau pavargo ginčytis parlamente dėl mokestinių nuolaidų. Kairiųjų opozicija piktinasi dėl biudžetinių išlaidų mažinimo politikos, kurią remia Italijos vyriausybė.
Italijos finansų ministro Fabrizio Saccomani nuomone, ES siūlomi apribojimai gali fatališkai susilpninti šalies ekonomiką. Toks Briuselio kišimasis situaciją tik blogina, ypač po to, kai eurokomisaras O. Rehnas neparėmė 3 mlrd. eurų (10,36 mlrd. litų) įplaukų į biudžetą iš privatizacijos, kurias Italijos valdžia jau įtraukė į 2014 m. biudžetą.
Buvo planuojama privatizuoti kultūros paminklus su sąlyga, kad naujieji savininkai išsaugos istorinį šių paminklų pavidalą bei leis turistams juos apžiūrėti. Tačiau pajamas iš privatizacijos kartais būna sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, todėl eurokomisarai nepatvirtino tokių biudžetinių įplaukų dėl nepakankamos galimybės jas prognozuoti.
Savo ruožtu, F. Saccomani mano, kad Italijos valdžia ES reikalavimų išpildymui gali leisti bet kokias prieinamas biudžetines lėšas. Kitokiu atveju šaliai gresia ekonominio nuosmukio gilėjimas, o tai dar labiau nuteiks italus prieš griežto taupymo politiką, su kuria sutinka tiek kairieji, tiek ir dešinieji, dėl kurios mitinguojama ir mušamasi su policija.
Tuo tarpu Ispanijai EK išreiškė priekaištus dėl per didelio 2014 m. biudžeto projekto deficito, kurio neįmanoma išvengti, tačiau tiesiog būtina sumažinti.
2014 m. Prancūzijos biudžeto projektą eurokomisarai palaikė, tačiau su išlygomis. EK įspėjo, kad 2014 m. biudžeto deficitas turi būti sumažintas, pasitelkus biudžetinių išlaidų mažinimą, tam, kad būtų dar labiau subalansuotas 2015 m. biudžetas. Tačiau nebuvo pasakyta, kaip tai padaryti, Prancūzijos valdžia turėtų apie tai pagalvoti pati. EK taip pat įspėjo Suomiją, Maltą ir Liuksemburgą, paprašydama peržiūrėti 2014 m. biudžetus, kad šie atitiktų euro zonos parametrus.
Nuo šiandienos Euro zonos stabilizavimo fondas suteikia pagalbą ir griežtai kontroliuoja tik keturias ES šalis: Graikiją, Airiją, Portugaliją ir Kiprą. Briuselis imsis visų įmanomų priemonių, kad šis finansinės paramos gavėjų sąrašas nedidėtų.