Nuo ateinančių metų sausio 1 d. nusprendus Latvijoje įvesti eurą. Atrodo, kad Vakarų Europa šiuo keliu driekiasi į Rytus.

Kaip rašo BBC, šiandieną šie rūmai – tai tik romantiški griuvėsiai, tačiau šiose žemėse alus ir vėl brandinamas.

Valmiermuizos alaus daryklos savininkas Aigars Rungis sako, kad euro įvedimas bus jo verslui naudingas.

Salyklas, apyniai ir speciali alaus darymo įranga perkama Vokietijoje, todėl šiuo metu norint įsigyti ingredientus tenka pirkti eurus ir mokėti didelius banko mokesčius.

Kai Latvijoje bus įvestas euras, valiutos keitimo mokestis išnyks.
A. Rungis mano, kad vieninga valiuta taps galutiniu Latvijos eurointegracijos žingsniu.

„Manau, kad euro įvedimas padės mums pasijausti ekonomiškai saugesniais bei jausti mažesnę Rusijos įtaką“, - sako jis.

Tačiau tikrasis verslininkų argumentas susijęs su ekonomika.

„Per pastaruosius penkerius metus vyko daug diskusijų, susijusių su galima devalvacija Latvijoje“, - pasakoja A. Rungis.

„Kai turėsime eurą, galėsiu būti tikras, kad valiuta nedevalvuos, o tai reikš, kad galėsiu kalbėtis su bankais ir planuoti savo verslą. Iš esmės, verslas Latvijoje pasijaus stabiliau.“

Remiantis atliktų apklausų rezultatais, didžioji dalis verslo subjektų Latvijoje linkę pritarti A. Rungio žodžiams. Jie tiki, kad skolinimosi kaštai sumažės, o investicijų iš užsienio daugės.

Kai Europos Komisija (EK) šių metų birželio mėn. pranešė, kad Latvija pasiekė visus ekonominius tikslus tam, kad pereitų prie euro, tai tapo Latvijos ekonomikos sveikumo patvirtinimu.

Reitingavimo agentūros pakėlė šios šalies kredito reitingą. Dabar Latvijos vyriausybė prognozuoja, kad šaliai įvedus eurą jos reitingas ir toliau turėtų kilti bei pasiekti A kategoriją.

Kylantis pasitikėjimas reikštų, kad Latvija galėtų skolintis tarptautinėse rinkose pigiau. Verslininkai tikisi, kad tokiu būdu sumažėtų bankų išduodamų paskolų verslui palūkanų normos.

Tačiau ne visi taip teigiamai vertina euro įvedimą kaip verslininkai. Remiantis SKDS atliktu tyrimu, kurio metu buvo apklausta 1 000 žmonių, 58 proc. latvių nepalaiko euro įvedimo, o tik 20 proc. teigiamai vertina valiutos pasikeitimą.

Šių metų lapkričio mėn. įgriuvo prekybos centro Rygoje stogas, žuvo 54 žmonės. Latviai vis dar neatsigavo po patirto šoko.

Praėjus savaitei po šios tragedijos, atsistatydino Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, tokiu būdu prisiimdamas politinę atsakomybę dėl įvykusios tragedijos. Šio žingsnio niekas nesitikėjo.

Dėl ministro pirmininko atsistatydinimo buvo paleista Latvijos vyriausybė, taigi Latvijos parlamentui teiks formuoti nauja valdančiąją koaliciją.

Analitikų teigimu, nors tokio patikimo tiek šalies ministro pirmininko netekimas – tai tikras smūgis Latvijai, mažai tikėtina, kad investuotojai praras pasitikėjimą Latvijos ekonomikos sveikumu; nes tarptautiniai investuotojai vertina eurą kaip šalies ateities ekonomikos politikos inkarą.

Latvijos finansų ministro Andrio Vilkso teigimu, naujoji vyriausybė bus labai panaši į ankstesnę.

„Niekas nepasikeis, nes visuomenė ir verslas nori stabilumo ir nuspėjamumo“, - patikino A. Vilks.

Be jokios abejonės, Latvijai teko įvykdyti nemažai pokyčių tam, kad jai būtų leista pereiti prie euro.