Kaip rašo „Euractiv“, jaučiamas spaudimas sudaryti šį susitarimą iki Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo ateinančiais metais, todėl finansų ministrai nusiteikę aktyviai spręsti esamus nuomonių nesutapimus. Euro zonos ministrai susitiko gruodžio 9 d., prie kurių gruodžio 10 d. prisijungė jų kolegos iš euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių.
„Sutartis turi vilčių. Bus daug darbo“, - sakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, pridurdamas, kad ministrams gali tekti susitikti dar kartą tam, kad būtų galutinai sutarta dėl sutarties.
Praėjus daugiau nei trejiems metams po suirutės finansų rinkoje, po kurios sekė finansinės pagalbos skyrimas Graikijai, Airijai, Portugalijai ir Kiprui, glaudesnės euro zonos bankų sistemos sukūrimas vertinamas kaip būtina priemonė apsiginti nuo krizių ateityje.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija turi kitokią viziją dėl to, kokia bankų sąjunga galėtų būti iš tiesų, Berlynui nerimą kelia per didelis galių centralizavimas bankų agentūroje.
Prancūzijos finansų ministras kalba apie galimą susitarimą
Ieškant kompromiso, didžiųjų euro zonos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos – ministrai praėjusią savaitę susitiko Berlyne, nes pasirodė niekuo neparemtų pranešimų, jog susitarimas beveik priimtas.
„Visi esame šiek tiek sunerimę“, - susitikimo metu kalbėjo Prancūzijos finansų ministras Pierre’as Moscovici. „Turime rasti kompromisus, turi būti vieningas problemų sprendimo fondas, tačiau taip pat turi būti dedamos pastangos ir nacionaliniu lygmeniu“, - pridūrė P. Moscovici, pažymėdamas, kad Prancūzija ir Vokietija derasi dėl šio esminio nuomonių išsiskyrimo.
Gali būti, kad bankų sąjungos klausimas bus aptariamas per gruodžio 19–20 d. įvyksiantį ES politinių lyderių susitikimą, kuriame dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as.
Iš esmės, dėl bankų sąjungos euro zonos bankai gali tapti mažiau priklausomi nuo šalių vyriausybių, kuriose jie vykdo veiklą, o tai gali sukurti problemų tarp daug prasiskolinusių valstybių ir bankų, kurie jas finansuoja.
Kuri institucija turėtų priimti sprendimus dėl bankų?
Tačiau tam, kad šį schema taptų realybe nuo 2015 m. pradžios, artimiausiomis dienomis ministrai privalės sutarti dėl to, kokiai ES institucijai bus suteikiamos galios priimti sprendimą, jog vienas ar kitas euro zonos bankas turi būti uždarytas. Taip pat teks nuspręsti dėl to, kaip bus apmokama banko restruktūrizacija ar uždarymas.
Siekiant sumažinti iki minimumo išlaidas, kurios gultų ant euro zonos mokesčių mokėtojų pečių, ministrai jau sutarė, kad bankų akcininkai, obligacijų savininkai ir netgi indėlininkai taps tais, kas neteks pinigų pirmieji tuo atveju, jei bankas susidurs su finansinėmis problemomis.
Tačiau vis dar reikia sutarti, kada įsigalios naujos griežtesnės taisyklės dėl bankų akcininkų ir kreditorių nuostolių. Iš pradžių jas buvo planuojama pradėti taikyti nuo 2018 m., tačiau panašu, kad data bus paankstinta iki 2016 m.