Apie visa tai – pokalbis su Europos vartotojų centro Lietuvoje ES teisės specialiste Migle Akulevičiene.
- Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria lietuviai, apsipirkdami internetu?
- Visų pirma – tai prekės nepristatymas laiku arba jos nepristatymas apskritai. Taip pat pasitaiko, jog pristatoma prekė yra nekokybiška arba prekės kaina padidėja atsižvelgiant į siuntimo išlaidas arba valiutos konvertavimo išlaidas.
- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš perkant prekę internetu?
- Mes stengiamės paaiškinti vartotojui, kad visų pirma reikia pasistengti kiek įmanoma atidžiau patikrinti paties puslapio tikrumą.
Pavyzdžiui, patikrinti, kurioje šalyje puslapis yra registruotas, kokie atsiliepimai apie pardavėją, kada puslapis buvo įkurtas, ar puslapis turi saugumo ženklus (populiariausias – ikona su spynelės atvaizdu), ar puslapyje vartotojui yra suteikiama informacija apie prekės ir pinigų grąžinimo terminus ir kitas vartotojo teises.
Taip pat reikėtų patikrinti, ar parduotuvė turi veikiantį pagalbos centrą, kuriam vartotojas galėtų pateikti skundą.
- Kodėl svarbu išsiaiškinti, ar pardavėjas – tikrai iš ES šalies?
- Pasitaiko ne vienas atvejis, kai žmogus yra įsitikinęs, kad apsipirkinėja Didžiosios Britanijos internetinėje svetainėje, tačiau galiausiai paaiškėja, kad tai Kinijoje užregistruota svetainė.
Pavyzdžiui, esame sulaukę skundo iš vartotojos, kuri pirko vestuvinę suknelę. Atsidarius puslapį išties atrodė, kad pardavėjas yra registruotas Lenkijoje, visas puslapis pateikiamas lenkų kalba, daugybė informacijos. Tačiau pradėjus nagrinėti puslapį ir skaityti atsiliepimus, buvo išsiaiškinta, kad pardavėjas yra registruotas Kinijoje.
Perkant ne ES šalyse registruotose e. parduotuvėse, Europos vartotojų centras negali suteikti pagalbos. Tokiais atvejais tik patariame, kur kreiptis ir kur pateikti savo skundą.
- Kokius dokumentus reikėtų saugoti?
-Svarbiausia – reikalingas pirkimo faktą įrodantis dokumentas (pirkimo patvirtinimas), pavyzdžiui, banko išrašas.
Kartais tikrai naudinga pirkimo metu saugoti ekrano nuotraukas, jei vėliau kiltų nesutarimų dėl pirkimo metu pateiktos informacijos.
Kilus problemoms, vartotojas pirmiausia pats turi kreiptis į pardavėją, todėl reikia išsaugoti visą susirašinėjimą.
Jei kilo problemų dėl užsakytos prekės kokybės ar neatitikimo užsakymui, naudinga padaryti prekės nuotraukų.
Kartais net pačios mažiausios smulkmenos gali padėti, todėl visada patariam vartotojams saugoti visus duomenis, susijusius su prekės ar paslaugos įsigijimu.
- Ką reikėtų žinoti apsiperkant mainų portaluose, kur žmonės keičiasi ir perka prekes vieni iš kitų? Ar tokia „iš rankų į rankas“ prekyba kaip nors reglamentuojama?
- Apsiperkant mainų portaluose, svarbu atsiminti, kad vartojimo santykiai susiklosto tik tarp vartotojo ir pardavėjo.
Tam tikruose internetiniuose aukcionuose pirkimas iš fizinio asmens, kuris nėra pardavėjas, yra dažnas atvejis. Reiktų atsiminti, kad iškilus ginčui dėl tokių prekių, vartotojui padėti gali pačių portalų ar mokėjimo priemonių sukurtos vidinės ginčų sprendimo sistemos.
- Jei pardavėjas iš ES šalies, vartotojui į pagalbą ateis Europos vartotojų centrų tinklas. O kaip yra tais atvejais, kai perkama iš 3-osios šalies?
- Europos vartotojų centras gali tikrai patarti, kur kreiptis, tačiau skundų, susijusių su 3-osiomis šalimis, nenagrinėja.
Šiuo metu veikia du internetiniai puslapiai, kuriuose vartotojas gali ginti savo teises, jei kyla problemų dėl įsigytos prekės ne tik iš ES reziduojančio prekiautojo.
Skundą dėl 28 valstybių pateikti galima tinklapyje www.econsumer.gov arba susirasti vartotojų teises ginančių organizacijų kontaktus visame pasaulyje tinklapyje consumersinternational.org.
- Ar ES piliečiai gali tikėtis, kad vartotojų teisių gynimas bus nemokamas?
- Europos vartotojų centro paslaugos yra nemokamos. Mes padedame Europos Sąjungoje asmeninio vartojimo tikslais įsigijusiems netinkamos kokybės prekę ar paslaugą. Pateiktus skundus nagrinėjame taikiu būdu, kompromiso principu, kreipdamiesi į Europos vartotojų centrą pardavėjo šalyje ir prašydami pateikti pardavėjui skundą.