Nepriklausomai nuo to, ko imsis Europos Sąjunga (ES), jai reikia išvengti klaidų, kurios buvo padarytos pastaraisiais mėnesiais, kai Maskva ant Ukrainos peties uždėjo savo sunkią ranką, reikalaudama aiškiai pasirinkti tarp Eurazijos Sąjungos ir glaudžių ryšių su ES Rytų partnerystės rėmuose. Viena iš šių klaidų priežasčių, M. Dejevsky nuomone, - panaši Briuselio retorika, tokie patys „visko arba nieko“ reikalavimai. Briuselis reikalavo pasirašyti Asociacijos sutartį nustatytu laiku.
„Ukraina ne iki galo apsisprendė dėl savo postsovietinio identiteto. Be to, ši šalis kol kas dar nepakankamai nutolo nuo ekonominių sovietinio periodo ryšių“, - aiškina M. Dejevsky. Šiuo metu santykių su Maskva tiltų deginimas neįeina į Ukrainos interesų sąrašą: „ES negali pilnai atlyginti Ukrainos praradimų“.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasiūlė trišalės komisijos idėją (Kijevas, Briuselis ir Maskva). M. Dejevsky manymu, apie tokią komisiją negali būti nė kalbos – Briuselis negali pripažinti Maskvos įtakos, daromos ES sprendimams, teisėtumo bei susitaikyti su tuo, kad Ukraina nėra visiškai suvereni. „Jei jau siekti kompromiso, reikėtų įtraukti Rusiją galbūt Muitų Sąjungos vardu arba derėtis reguliarių (dažnai neturinčių jokio reikšmingo turinio) Rusijos ir ES viršūnių susitikimų metu“, - rašo M. Dejevsky.
Svarbiausia, kad naujosios derybos nebūtų tokios skubotos, kokios vyko pastaraisiais mėnesiais. „Bet kokio sprendimo priėmimo procese turi būti numatytas tarpinis susitarimas, leisiantis Kijevui nusėdėti ant dviejų kėdžių. Šaltasis karas, kai Ukraina buvo vertinamas kaip trofėjus, baigėsi“, - pažymėjo M. Dejevsky.