- Lapkričio 21 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pranešė apie kardinalų Ukrainos Europos Sąjungos (ES) politikos pokytį. Galima teigti, kad Jūsų motinos likimas pasikeitė. Atrodo, jog nėra nė menkiausios tikimybės, kad J. Tymošėnko bus paleista iki 2015 m. prezidentinių rinkimų. Ar tai buvo Jums stiprus smūgis, nes iki šiol situacijos sprendimas atrodė ganėtinai realistiškas?
- Kalbame ne tik apie mane. Žinoma, mes tikėjomės, mano motina tikėjosi, dėjome viltis, kad V. Janukovyčius pasirašys ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį. Pastaruosius dvejus metus niekas neabejojo dėl pasiruošimo eurointegracijai ir sutarties pasirašymo.
Deja, po ministrų kabineto pareiškimo tapo aišku, kad V. Janukovyčius niekada negalvojo apie europietišką strategiją Ukrainai, jis mėgino rasti geriausią išeitį, sprendimą, instrumentą, padėsiantį jam kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje bei padidinti, kaip „Freedom House“ pavadino Ukrainos fenomeną, „savo šeimos turtus“.
Žinoma, mes visi nusivylę, tačiau labiausiai nusivylė Ukrainos žmonės, štai kodėl jie dabar išėjo į gatves, šimtai tūkstančių gyventojų, reikalaudami eurointegracijos bei mano motinos išlaisvinimo.
- Jūsų nuomone, kiek šie protestai gali tęstis? Juk žiema, o žiemą Ukrainoje šalta.
- 2004–2005 m. „Oranžinė revoliucija“ taip pat vyko žiemą, buvo daug šalčiau nei dabar, snigo, tačiau žmonės vis tiek nesiskirstė. Aikštėje žmonių vis daugėja, prisijungia vis daugiau jaunų žmonių, o po Vilniaus viršūnių susitikimo nesėkmės žmonių dar padaugės.
Manau, kad bet koks V. Janukovyčiaus bandymas „parduoti“ kokią nors idėją ukrainiečiams taps nesėkme. Ukrainos gyventojai tikėjosi, kad ši sutartis bus pasirašyta lapkričio 29 d. Tam neįvykus pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Be jokios abejonės, opozicija kovos dėl apkaltos V. Janukovyčiui, mano mamos vardu, jie prašys Europos vadovų pagalbos tam, kad 2015 m. prezidentiniai rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, demokratinės jėgos laimėtų, o fiasko, kuris įvyko dabar, niekada nebepasikartotų.
- Ar nemanote, kad V. Janukovyčius opozicijai įteikė dovaną, suteikdamas ES vėliavą, dėl kurios ši galėtų kovoti?
- Manau, opozicija, o ypač mano motina kaip opozicijos lyderė, leido aiškiai suprasti, kad pagrindinis Ukrainos ateities tikslas – Asociacijos sutarties pasirašymas.
Šis parašas nereikštų, kad jau rytoj atsidurtume Europoje, vis dar reikėtų įdėti daug darbo, o didžioji darbo dalis tektų valdžiai. Tačiau šiandienos valdantieji atsisakė dėti pastangas šiam tikslui pasiekti, nes tikrasis jų tikslas – išlikti valdžioje ir piktnaudžiauti ja. Dėl to, kad sutartis nebuvo pasirašyta, pralaimėjo visi, ypač ukrainiečiai, kurie tikėjosi teigiamos baigties bei šanso Ukrainai.