Skundą pateikusi moteris mano, kad šis įstatymas pažeidžia jos teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Tuo tarpu Tarptautinė moterų teisių gynimo lyga tikina, kad šis įstatymas niekaip neriboja žmogaus laisvių ir orumo, atvirkščiai, veido dengimas, kurio reikalauja griežtos islamo traktuotės, išbraukia moterį kaip asmenybę iš bendruomenės.
Kaip rašo „Euroua“, galutinio EŽTT sprendimo nutarties pavidalu dėl šios bylos tikimasi sulaukti po kelių mėnesių.
Prancūzijoje nuo 2011 m. pavasario galioja įstatymas, draudžiantis dėvėti viešoje vietoje drabužius, kurių tikslas – uždengti veidą. Šis įstatymas apima ne tik musulmoniškus drabužius, tačiau taip pat ir bet kokius veido apdangalus viešose vietose, tarp kurių ir kaukės, kuriomis dažnai dengia veidą demonstrantai, motociklininkų šalmai ir t.t.
Išimtis sudaro, pavyzdžiui, motociklo vairavimas su šalmu, veido apsauga darbe saugumo tikslais ar kaukių dėvėjimas per karnavalus. Taip pat draudimas negalioja religinėms apeigoms, netgi tada, kai jos atviros visuomenei.
Šio įstatymo pažeidėjams gresia bauda iki 150 eurų (beveik 518 litų) bei privalomi Prancūzijos pilietiškų teisių kursai, pakartotinais atvejais pažeidėjo byla gali būti svarstoma teisme. Jei būtų pripažinta, kad asmuo verčia moterį dėvėti parandžą, tokiam asmeniui grėstų bauda iki 30 tūkst. eurų (daugiau nei 103 tūkst. litų) bei laisvės atėmimas iki vienerių metų Jei musulmonišką galvos dangalą dėvėti verčiama nepilnametė, baudos dydis ir laisvės atėmimo terminas dvigubai didesnis.
Prancūzijoje gyvena didžiausia musulmoniška bendruomenė visoje Vakarų Europoje. Ji sudaro 10 proc. visų Prancūzijos gyventojų, o tai 5–6 milijonai žmonių. Remiantis oficialiais 2010 m. duomenimis, iš šio skaičiaus tik 1 900 moterų Prancūzijoje 2010 m. dėvėjo drabužius, visiškai uždengiančius veidą ir kūną.