Kaip rašo „Euronews“, Vokietijos sostinė ėmėsi miesto gyvenimo adaptavimo neįgaliesiems dar anksčiau, nei pasirodė Europos direktyvos. Pirmieji žingsniai buvo žengti dar dešimtajame XX a. dešimtmetyje. Vietos valdžios pastangos buvo įvertintos europietiškais apdovanojimais. Berlynas žada, kad 2020 m. tramvajai ir metro taps visiškai prieinami žmonėms su negalia.

Miesto, adaptuoto pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių gyvenimui, - tai nuolatinės skirtingų profilių specialistų – architektų, inžinierių, programuotojų – paieškos. Berlyno miesto administracijos narė Barbara Berninger visą savo dėmesį skiria šio klausimo sprendimui.

„Mes norime pastatyti miestą, kuris būtų patogus gyventi visiems. Mes naudojame tokį dizainą ir išplanavimą, kuris tiktų žmonėms, turintiems skirtingų negalių. Tačiau taip pat galvojame ir apie mamas su vežimėliais – pati puikiai atsimenu, kaip sudėtinga mieste vežti du mažylius. (...) Jei apjungtume kelių Europos miestų pajėgas, rezultatas būtų pasiektas daug greičiau. Miestas, atviras žmonėms su negalia, - tai, žinoma, idėjos, tačiau taip pat ir pinigai. Todėl, jei galima išvengti klaidų ir neteisingų paskaičiavimų, pasitaikiusių, pavyzdžiui, Marselyje ar Londone, reikia pamėginti tai padaryti. Būtina bendrauti, dalintis patirtimi, o ne iš naujo išradinėti dviratį“, - pasakojo B. Berninger.

Pasirašydama Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, Europos Sąjunga (ES) žengė svarbų žingsnį žmonių su negalia integracijos link. Šis dokumentas nustato minimumą, kurį būtina įvykdyti, pavyzdžiui, nekeliančią sunkumų prieigą žmonėms su negalia prie transporto priemonių ar viešų įstaigų.