Kiekvienam europiečiui per metus vidutiniškai tenka beveik 200 plastikinių pirkinių maišelių, todėl aplinkos sergėtojai jau skambina pavojaus varpais ir geranoriškus raginimus keičia griežtesniais įpareigojimais.
Europos Komisija reikalauja, kad valstybės narės imtųsi technologinių ir ekonominių priemonių, leisiančių sumažinti plonesnių nei 50 mikronų storio plastikinių maišelių naudojimą, kurie retai panaudojami keletą kartų.
Lietuvos prekybininkai tvirtina ir dabar nemažai investuojantys į aplinkai mažiau kenksmingus plastikinius maišelius, o alternatyvas, kuo juos pakeistų uždraudus naudoti arba kas – pirkėjai, prekybininkai ar gamintojai – turėtų ant savo pečių užsikrauti papildomą finansinę naštą apmokestinus maišelius, svarstys tik tada, jei pakeitimai bus reglamentuoti įstatymais.
Pirkėjų „apetitas“ sumažėjo trečdaliu
Vienkartiniai plastikiniai maišeliai prekybos centruose yra nemokami, todėl pirkėjai juos gali imti neskaičiuodami ir krauti tiek produktų, kiek tik nori. Pasak prekybos tinklo MAXIMA komunikacijos vadovės Renatos Saulytės, priklausomai nuo parduotuvės dydžio ir vietos, tokių maišelių per mėnesį gali būti sunaudojama nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių vienetų.
„MAXIMA parduotuvėse klientams siūlomi vienkartiniai maišeliai yra su plastiko irimą skatinančiais priedais, t.y. kur kas „draugiškesni gamtai“ nei įprastas plastikas. Kaip alternatyvą lengviems sveriamiems produktams jau dabar pirkėjai gali rinktis popierinius maišelius, pavyzdžiui, konditerijos, kulinarijos gaminiams, sunkesniems – kartonines dėžes“, – kalbėjo R. Saulytė.
Ji įsitikinusi, kad kontroliuoti pirkėjų „apetitą“ plastikiniams maišeliams geriausia padeda ne kokie nors draudimai ar gąsdinimas papildomais mokesčiais, o švietimas.
„Sveriamų prekių skyriuose prie vienkartinių maišelių stovų tvirtiname specialius lipdukus, kuriuose klausiama: „Ar tikrai Tau reikia dar vieno maišelio?“ Taip klientus raginame pagalvoti apie gamtos taršą bei vienkartinius plastikinius maišelius naudoti tik esant būtinybei. Manome, kad ši priemonė efektyvi – vienkartinių maišelių sveriamoms prekėms sunaudojama 30 proc. mažiau“, – ne vienerius metus vykdomos iniciatyvos rezultatais džiaugėsi prekybos tinklo MAXIMA atstovė.
Alternatyva – daugkartinio naudojimo maišeliai
Prekybininkai pirkėjų sąmoningumą ir rūpinimąsi aplinka skatina ir siūlydami įsigyti daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių, užuot kaskart krovus prekes į vienkartinius.
„Įprastus plastikinius maišelius, skirtus pirkiniams susidėti, sėkmingai gali pakeisti mūsų jau penkerius metus siūlomas bioplastiko pagrindu pagamintas ekologiškas pirkinių maišelis, kurio pagrindą sudaro kukurūzų krakmolas. Nors šie maišeliai brangesni už įprastinius, ekologiškų maišelių pardavimai nuosekliai auga.
Plastikiniai pirkinių maišeliai keičiami ir į medžiaginius ar kitus daugkartinio naudojimo, kurių kainos yra nuo beveik trijų iki septynių litų“, – vardijo
R. Saulytė.
Į ilgalaikius pirkinių maišelius orientuojasi ir prekybos tinklas „Iki“.
„Siūlydami pirkėjams naudoti ilgaamžius maišelius, skatiname juos vartoti mažiau plastikinių. Pastebime, kad šis darbas duoda vaisių – vis daugiau mūsų pirkėjų deda skirtingas daržoves į vieną plastikinį maišelį ar tiesiog krauna palaidas daržoves į pirkinių maišelį“, – kalbėjo prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Už beveik penkis litus pirkėjai gali įsigyti „amžiną“ pirkinių maišelį, kuriam suplyšus – jis nemokamai pakeičiamas nauju.
Apmokestinimas problemų neišspręs?
Dažnai manoma, kad šiuo metu nemokamai dalijamų plastikinių maišelių apmokestinimas akimirksniu išspręstų visas problemas: jeigu už maišelius reikėtų susimokėti, pirkėjai paprasčiausiai jų neimtų arba tai darytų gerokai atsakingiau.
„Nors plastikiniai maišeliai gamtoje kelia tikrai nemažai problemų, jiems užkrovus mokesčius arba visiškai uždraudus naudoti (kas irgi svarstoma), atsirastų daug daugiau problemų – tiek gamtai, tiek vartotojams. Kalbant apie šį draudimą, labai dažnai minimas Airijos pavyzdys, kur, kaip sakoma, įvedus mokestį už plastikinius maišelius, jų naudojimas sumažėjo. Dažnai tik pamirštama paminėti, kad Airijoje plastikinių maišelių naudojimas dar prieš šio mokesčio įvedimą du metus iš eilės ir taip smarkiai mažėjo. Ši tendencija išsilaikė dar du metus, o tada maišelių sunaudojimas pakilo į rekordines aukštumas.
Tai tik parodo, kad mokesčio įvedimas nedaro norimos įtakos, o plastikinių maišelių naudojimas daugiausiai priklauso nuo pačių vartotojų įpročių ir polinkio saugoti gamtą“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Remigijus Senavaitis ir patikino, kad gerą alternatyvą įprastiems plastikiniams maišeliams jau seniai turime beveik visų parduotuvių lentynose – tai gamtoje suyrantys plastikiniai maišeliai.
Tobulėti dar turime kur
Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė sutinka, kad pastaruoju metu Lietuvoje nemažai daroma ugdant vartotojų aplinkosauginį išprusimą, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur.
„Jeigu kalbame apie prekybos centrus, čia taip pat turėtų atsirasti tausojantis požiūris. Pavyzdžiui, kasininkams turėtų būti aiškiai nurodyta nesiūlyti pirkėjams sudėti prekes į maišelius“, – tvirtino J. Buzelytė ir prasitarė, kad kartais tenka netgi susiginčyti, kad kasininkas to nedarytų nepaprašius.
Aplinkosaugos specialistei nerimą kelia tai, kad žmonėms atrodo, jog jeigu maišelis pagamintas iš bioplastiko ir yra mažiau kenksmingas aplinkai nei įprastas, vadinasi, jį galima išmesti kur papuola, nes jis neva iki galo suyra.
„Greičiausiai suyra maišeliai, pagaminti augaliniu pagrindu, pavyzdžiui, kukurūzų, kurie gali būti ir kompostuojami. Tačiau yra ir įvairių kitokių bioplastikų, kurie tik suyra į smulkesnes plastiko daleles, tačiau vis tiek teršia gamtą. Tokiems bioplastikams yra naudojami įvairūs priedai ir irdamas maišelis išskiria, pavyzdžiui, metalą kobaltą“, – vardijo J. Buzelytė ir patikino, kad įprastų plastikinių maišelių (naftos pagrindo) irimo procesas daro dar didesnę žalą ir gali užtrukti net iki 500 metų.