Tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą visose 28 valstybėse narėse vyks 2014 metų gegužės mėnesio 22-25 dienomis. Šie rinkimai yra unikalūs Europos Sąjungos (ES) istorijoje. Jie vyks stiprėjančio euroskepticizmo aplinkoje. Tuo pačiu metu esame ir liudininkai vis dažniau atsirandančių antieuropinių partijų, kurios, kaip ir didžiulis rinkėjų pesimizmas, kyla dėl šių dienų ekonominės, socialinės ir politinės krizės bei recesijos visoje Europoje.

Būtent dėl šių priežasčių Europos Parlamento rinkimai 2014 m. bus labai svarbūs Europos Sąjungai. Jie taps išbandymu - kaip visuomenė suvokia Europos Sąjungą, jos tikslus ir uždavinius. Deja, valstybėse narėse visuomenės požiūris į ES šiuo metu nėra labai teigiamas.

Nepasitenkinimas iki šiol valdžiusiomis ir šiuo metu valdančiomis politinėmis partijomis auga. Ryškus ir visuomenės pesimizmas: žmonės menkai tiki, kad balsavimas Europos Parlamento rinkimuose gali turėti teigiamą poveikį jų gyvenimui; arba, kitu atveju, linkę manyti, kad jei ir neateis balsuoti, tai veikiausiai neturės jokių neigiamų pasekmių jų ateičiai. Dėl šių priežasčių Europos Sąjunga, kurios patikimumui šiandien yra iškilęs rimtas pavojus, privalo atitinkamai reaguoti ir imtis veiksmų - pasinaudojant proga pasakyti savo piliečiams, kodėl jiems reikia balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.

Egzistuoja daug įtikinamų argumentų. Visų pirma, Europos Parlamento rinkimuose kiekvieno iš mūsų balsas yra labai svarbus ES vientisumui ir bendrųjų europinių vertybių puoselėjimui tarp valstybių narių. Juk rimčiau susimąsčius, turbūt kiekvienas ES pilietis žino ar bent nujaučia, kaip jo, jo šeimos, artimųjų, draugų, bendruomenės gyvenimas pasikeitė, kai jų valstybės įstojo į ES. Juk nepaneigsime fakto, kad Europos integracija ir įstojimo į ES procesas padarė didelę įtaką kasdieniniam šalių narių piliečių gyvenimui, veiklai ir net mąstysenai. Naujausios apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių išreiškė teigiamą nuomonę apie jų valstybių narių įstojimą į ES. Net 80 proc. respondentų Lietuvoje išreiškė teigiamą nuomonę apie Lietuvos stojimą į ES. Apskritai stojimo procesas ir politinė bei ekonominė Lietuvos integracija į ES teigiamai prisidėjo prie piliečių gyvenimo: atvėrė ES valstybių sienas, suteikė galimybes vykti mokytis, dirbti bei keliauti, naudotis ES kultūrine įvairove, padarė pastebimą teigiamą įtaką kalbų mokymosi, šalies ekonomikos bei apskritai mentaliteto plėtros prasme.

Europos vertybės visada vaidino svarbų vaidmenį, einant šiuo integracijos keliu. Demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, bendros valiutos vertė - visa tai ir yra ES vientisumo pagrindas. Šios Europos vertybės neturėtų nukentėti dėl mūsų, ES piliečių, nusivylimo ir nepasitenkinimo dabartine ekonomine krize, kurią išgyvename. Priešingai, Europos vertybės turėtų būti visokeriopai remiamos ir skatinamos – ypač skatinant piliečių aktyvų dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose 2014 metais.

Būsimus EP rinkimus turėtume suvokti kaip galimybę mums, ES piliečiams, susitelkti bei paremti svarbiausias Europos vertybes bei ES vientisumą šiuo sunkiu Europai laiku. Antra - svarbu atsižvelgti į faktą, kad galbūt Europos piliečiai ne visada įvertina Europos Parlamento svarbą. Europos Parlamento veikla yra plati ir labai reikšminga. Labai apibendrintai kalbant, ją galėtume suskirstyti į tris pagrindines sritis: teisėkūros, biudžeto ir demokratinių procesų kontrolės. Europos Parlamento įtaka, priimant Bendrijos teisės aktus, tvirtinant visos Europos Sąjungos biudžetą bei prižiūrint demokratinius procesus turi tiesioginį poveikį kiekvienam ES piliečiui kiekvienos valstybės narės viduje.

Dažnas šiandien yra susirūpinęs dėl tokių problemų, kaip nedarbas, ekonominė krizė, skurdas, euro zonos plėtra, bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas, bendrosios energetikos politikos įgyvendinimas, produktų ir paslaugų kainos, interneto saugumas ir t.t. Tai problemos, kurias diena iš dienos gvildena ir sprendžia Europos Parlamentas. Nors daugelis mūsų abstrakčiai pripažįstame teigiamus pokyčius savo gyvenime dėl narystės ES, tačiau dažnai nežinome konkrečiai, koks yra didžiulis Europos Parlamento vaidmuo šiuose procesuose.

Europos Parlamento darbas, deja, dažnai lieka nematomas daugeliui piliečių, tačiau jos poveikiu neturėtų būti abejojama. Šioje ES piliečiams atstovaujančioje institucijoje apie piliečių gyvenimo iššūkius diskutuojama ir dėl atitinkamų sprendimų dirbama kasdien bei nuosekliai. Daug pastangų Europos Parlamentas šiandien skiria sprendimų paieškoms tokių problemų, kaip skurdas, socialinė atskirtis, jaunimo nedarbas. Antai didžiulio Europos Parlamento dėmesio bei paramos sulaukė "Jaunimo garantijos" iniciatyva, "Erasmus" programa ir priemonės.

Europos Parlamentas daro viską, ką gali, siekdamas padėti jaunimui išspręsti nedarbo problemą: ieškant išeičių, ne kartą buvo konsultuotasi ne tik su ekspertais ir politikais, bet ir su pačiu jaunimu. Šių metų lapkričio pradžioje EP vyko aukšto lygio jaunimo klausimams skirtas renginys, susirinkimas - vadinamoji "Agora".

Piliečių "Agora" užtikrina Europos Parlamento ir Europos pilietinės visuomenės ryšį. Tai ypatingos struktūros ir masto priemonė, padedanti Parlamentui drauge su piliečiais svarstyti savo darbotvarkės klausimus. Šiuo atveju EP buvo pakvietęs jaunimo lyderius iš visos ES, siekiant apsvarstyti, kaip būtų galima spręsti jaunimo nedarbą. Diskusiją buvo galima stebėti ir joje dalyvauti internetu, renginio pabaigoje buvo priimtos išvados, kuriomis EP vėliau remsis, rengdamas teisinius aktus jaunimo nedarbo bei jaunimo verslumo ir socialinės integracijos klausimais.

Tokių renginių Europos Parlamente yra ne vienas ir ne du - beveik kas mėnesį vienokiu ar kitokiu klausimu vyksta viešieji klausymai kuriame nors iš Europos Parlamento komitetų. Antai Regioninės plėtros komitete, kuriam aš atstovauju, neseniai diskutavome apie patirtį, įgyvendinant Sanglaudos politiką naujose valstybėse narėse, o Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete kalbėjome apie moterų seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, diskutavome su mokslininkais, ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Kalbant apie biudžeto formavimo kompetenciją, verta paminėti, jog šių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas ir Taryba galiausiai susitarė ir sutiko skirti daugiau lėšų ES ekonominiam augimui ir kovai su nedarbu, o lapkričio 19 d. EP pritarė naujai 2014-2020 m. ilgalaikei biudžeto perspektyvai. Lietuva pagal šį dokumentą gaus 10 proc. daugiau lėšų negu dabartiniu 2007-2014 m. finansiniu laikotarpiu.

Visa tai kalba EP, kaip labai svarbios institucijos, naudai. Štai kodėl mes, Europos piliečiai, turime žinoti, suprasti ir paremti Europos Parlamento darbą. Žinios apie Europos institucijų trūkumus, ir ypač - apie Europos Parlamento, neturėtų vienpusiškai neigiamai veikti mūsų, piliečių, pozicijos "būti ar nebūti" ateinant ir balsuojant. Turime žinoti, kad kiekvieno mūsų balsas Europos Parlamento rinkimuose gali turėti realų poveikį sprendžiant mums svarbius klausimus.

Neturėtume pamiršti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos piliečiai gavo naujus įrankius formuoti ES politiką. Nuo šiol mes visi, ES piliečiai, galime naudotis Europos piliečių iniciatyva, suteikiančia galimybę patiems pasiūlyti inicijuoti teisės aktus Europos Parlamentui. Lisabonos sutartyje taip pat numatyta, kad siekiant dar labiau suartinti Europos Parlamentą ir piliečius šiuose 2014 m. rinkimuose, ES piliečiai pirmą kartą dalyvaus netiesiogiai renkant Europos Komisijos pirmininką. Tad į visus šiuos rimtus pokyčius turime atsižvelgti, kuomet apsispręsime ateiti bei atiduoti savo balsą 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą.

Europoje rinkiminė kampanija jau prasidėjo. Oficialus bendros ES kampanijos šūkis "Daryk. Veik. Paveik!". Šis šūkis reiškia piliečių išreikštą valią per rinkimus, jų prisidėjimą prie Parlamento vykdomo darbo, paties Parlamento veiklą, ir kiekvieno Parlamento nario darbą Europos Parlamente. Kampanija siekiama didinti informuotumą apie institucijos darbą ir gerinti ryšius tarp EP ir jo rinkėjų.

Balsuodami Europos Parlamento rinkimuose Europos piliečiai galės balsuoti už ES ateitį ir įgyvendinti savo galimybes, formuojant ES politiką. Tai - vienintelė tokia galimybė mums, ES piliečiams, ir mūsų deleguotiems parlamentarams kovoti kartu dėl bendrų tikslų ir įveikti iššūkius, su kuriais mes visi susiduriame. Tik taip mes galime tapti vieningais. Ir tik tokiu būdu galime tikėtis, kad mūsų sprendimai taps įgyvendinti. Juk realus poveikis procesui - tai kiekvieno mūsų atiduotas balsas. Prisiminkime, kad mūsų balsai gali turėti įtakos politinei ES darbotvarkei ateinančios kadencijos Europos Parlamente. Aktyvus Europos pilietiškumas yra labai svarbus šiuose 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose. Šį kartą rinkimai yra visai kitokie, negu buvo anksčiau: kiekvieno mūsų balsas darys didelę įtaką, priimant sprendimus ES.