Galima ilgai vardinti siaubingus prekybos organais pavyzdžius. Bangladeše vargingai gyvenantys asmenys parduoda inkstus už 1400–1900 eurų (4834–6560 litų). Egipto Sinajuje gyviems pabėgėliams iš Afrikos išpjaunami organai. Kinijoje asmenų, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė, inkstai, plaučiai ir širdys patenka ant operacinio stalo, taip pat prekyba organais vyksta ir Balkanuose.
Kaip rašo www.euroua.com, galima tik spėlioti, kiek žmonių netenka savo organų prieš savo pačių valią. Žinoma tik tiek, kad nelegalios prekybos mastas pastaraisiais metais ženkliai augo. „Organų transplantacijai paklausa daug didesnė nei pasiūla“, - teigia tarptautinės teisės specialistas Manfredas Nowakas. Jis nuo 2010 m. dirbo specialiuoju Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pranešėju kankinimų klausimais. „Prekyba organais – tai organizuoto nusikalstamumo dalis, kuri labai sparčiai auga“, - įsitikinęs M. Nowakas.
Svarbus žingsnis į priekį žmogaus teisių srityje
Tam, kad būtų sutrukdyta šiai nusikalstamai veiklai, Europos Taryba parengė pirmosios tarptautinės Konvencijos dėl kovos su prekyba organais projektą. Pirmoji šio teksto redakcija buvo patvirtinta lapkričio 22 d. per parlamentinės asamblėjos Vienoje posėdį. Šis dokumentas gali įsigalioti jau ateinančiais metais.
Dokumento projekte numatomos baudos tiems, kas prievarta ar pasitelkus pinigus atima iš žmonių organus prekybai. Taip pat turėtų būti padarytas galas transplantaciniam turizmui. Kinijos, Pakistano ir Indijos klinikose pasiturintys pacientai iš užsienio gali gauti reikiamus organus. Dažnai nėra informacijos, iš kur šie organai atsiranda.
Pirmiausia būsimų baudų sulauks prekeiviai ir chirurgai. Žmonių, kurie parduoda savo organus dėl skurdo, klausimą spręs atskirų valstybių vyriausybės.
Konvencijos reikšmė
Konvencijos taisyklės galios valstybėse, kurios pasirašys šį dokumentą, tačiau tai neįvyks savaime. Kiekviena valstybė turės įtrakti atitinkamus įstatyminius pakeitimus. Žmogaus teisių ekspertas Wenzelis Michalskis iš „Human Rights Watch“ organizacijos mano, kad Europos Tarybos iniciatyva yra svarbus žingsnis kovoje su tarptautine prekyba organais. „Europos konvencija dėl kovos su prekyba organais gali tapti pasaulinės konvencijos šaukle“, - teigia jis, atkreipdamas dėmesį į kasetinių bombų, cheminio ginklo bei minų draudimo susitarimus, kuriuos jau pasirašė didžioji pasaulio valstybių dalis.
Europoje organais prekiaujantys nusikaltėliai jau dabar neišvengs bausmės. Šių metų balandžio mėn. pabaigoje Tarptautinis baudžiamasis teismas nuteisė penkis vyrus iš buvusios Serbijos provincijos Kosovo, už pinigus ėmusius donorų organus, kurie vėliau buvo transplantuojami pacientams Izraelyje, Vokietijoje, Kanadoje ir Lenkijoje. Donorams už inkstą buvo mokama 12 tūkst. eurų (beveik 41 500 litų) suma.
Pacientams organai buvo perparduodami už dešimteriopai didesnę kainą.
Skurstančiųjų teisių apsauga
Ar ši konvencija iš esmės sutrukdys prekybai organais, kol kas dar sunku pasakyti. M. Nowako įsitikinimu, kalbama ir apie signalą, apie žmogaus orumą bei skurstančių teisių apsaugą, kurie už pinigus leidžia parduoti savo organus, net jei šis žingsnis tik simbolinis.
Iš dalis prekyba organais remiama pačių valstybių. Irane ši praktika gana legali. Kinijoje ši praktika yra pasiekusi ekstremalius mastus, juk vyriausybė patvirtino, jog nuteistų mirties bausme organai bus išimami tolimesnei transplantacijai.
Kinijos vyriausybės atstovas lapkričio mėn. pabaigoje pareiškė, kad Kinija nuo 2014 m. nebenaudos asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė, organus transplantacijai. Tačiau tiksli data nebuvo nurodyta. Žmogaus teisių ekspertas W. Michalskis abejoja, kad ši praktika taip parastai bus nutraukta, juk tai labai pelninga.
„Organų prekyba – tai didžiulė industrija, kuri juridiniu požiūriu yra taip vadinamoje „pilkojoje zonoje“, - pasakojo W. Michalskis. Jo teigimu, Kinijos Liaudies Respublikoje iš to pelnosi ir policijos pareigūnai, ir organus transplantuojantys asmenys, ir klinikos.
Kinija taip pat gali pasirašyti Europos Tarybos Konvenciją dėl kovos su prekyba organais, juk šis dokumentas atviras ne tik Europos Tarybos nariams, bet ir visoms pasaulio valstybėms.