„ES neturėjo pakankamai ambicijų pririšti prie savęs jaunąsias Rytų Europos demokratijas po 1989 m.“, - rašė prancūzų dienraštis „Le Monde“ po to, kai Ukraina nusprendė nepasirašyti Asociacijos sutarties su ES.
Kaip rašo DW, Briuselis ir Kijevas ne vienerius metus derėjosi dėl šio dokumento, kuris jau buvo beveik paruoštas vadovų pasirašymui per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje. Ukraina nusprendė „nuspausti pauzės mygtuką“. „Visos šalys turėtų prisiimti atsakomybę: vyriausybė, opozicija ir ES“, - rašė Ukrainos dienraštis „Den“.
Dėl Ukrainos atsisakymo pasirašyti sutartį kilo debatai dėl to, ar verta jungtis prie ES. „ES, be jokios abejonės, vis dar išlieka išskirtinai patraukli“, - teigė mokslininkas iš Bonos Ludgeris Kuhnhardtas. Iš tiesų, 28 valstybes vienijančios ES patrauklumas ir yra būtent ta priežastis, dėl kurios Rusijos bei kai kurie Ukrainos lyderiai norėjo sužlugdyti Asociacijos sutarties pasirašymą.
Ewaldas Bohlke iš Vokietijos Užsienio ryšių tarybos (DGAP) teigia, kad Ukrainos sprendimas nereiškia visiško suartėjimo su ES atsisakymo. „Patrauklumas kyla iš vizijos, ką ES siūlo Ukrainai. Kai bendradarbiaujate, jūs turite galimybę tapti sėkmingais taip pat.“ E. Bohlke pridūrė, kad, jo nuomone, taip mano ir didžioji Ukrainos gyventojų dalis.
Mažėjantis turkų palaikymas
Tačiau Ukraina nėra vienintelė šalis, kuri pastaruoju metu pademonstravo šaltumą ES atžvilgiu. Turkija taip pat sulėtino suartėjimo su ES tempą. Tačiau po kelių mėnesių pertraukos, derybos tarp Turkijos ir ES lapkričio mėn. ir vėl buvo atnaujintos.
Nors ir mažais žingsneliais, aukščiausieji Turkijos visuomenės sluoksniai artina šią šalį prie ES. Tačiau Turkijos narystė ES netenka visuomenės paramos. Remiantis Vokietijos „Marshall Fund“ 2013 m. atlikto tyrimo „Transatlantic Trends“ duomenimis, apie 44 proc. turkų pasisako už prisijungimą prie ES, o tai 4 proc. mažiau nei praėjusiais metais. 34 proc. turkų įsitikinę, kad prisijungimas prie ES atneš šaliai žalos. Prieš 10 metų du trečdaliai turkų pasisakė už prisijungimą prie ES ir tik 9 proc. pasisakė prieš.
E. Bohlke teigimu, euroskepticizmo augimo priežastis – užsitęsęs darybų procesas.
„Derybos su Turkija vyksta nuo 1963 m., tai negali likti be pasekmių“, - patikino jis.
Tuo tarpu kitų šalių, pavyzdžiui, Islandijos noras prisijungti prie ES truko neilgai. Šios šalies vyriausybė atidėjo derybas, nes, skirtingai nuo Ukrainos ar Turkijos, Islandija buvo mažiau priklausoma nuo narystės ES.
„Finansinė ir politinė sistemos sustiprėjo“, - sakė L. Kuhnhardtas, pridurdamas, kad Islandijoje kilo klausimas, ar prisijungimas prie ES pareikalautų dalies suvereniteto atsisakymo.
Biurokratinis begemotas
Priežastys, slypinčios už akivaizdžiai augančio neigiamo požiūrio į ES, yra daugialypės. Europos apžvalgininkai taip pat teigia, jog kyla klausimas dėl to, kiek jaudulio potencialioms šalims narėms kelia ES.
„Turime įvaizdžio problemų“, - sakė E. Bohlke. „ES primena biurokratinį begemotą, o ne gyvybingą visuomenę. Tai tampa didžiausia ES problema.“
E. Bohlke teigimu, ES demokratinė sistema turi tapti aiškesne. „Galiausiai ES turi imtis marketingo.“