Praėjus 10 metų, M. Saakašvilis grįžo ten, kur kadaise pradėjo savo veiklą – į Jungtines Amerikos Valstijas. Per šiuos metus jis tapo nebemylimu tiek tėvynėje, tiek ir Vašingtone: JAV prezidento Baracko Obamos administracija nelabai domisi Gruzija bei kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis.
Be to, neužtikrintas Gruzijos judėjimas Europos link tiesiogiai susijęs su M. Saakašvilio nebuvimu šalyje. „Problema ta, kad mano areštas taps Gruzijos eurointegranicijos pabaiga“, - patikino M. Saakašvilis. Ar tai reiškia, kad liberalioji demokratija postsovietinėje erdvėje mirusi, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali atgaivinti sovietų imperiją? „To nebus“, - atkirto M. Saakašvilis.
Jo nuomone, Gruzija, Ukraina ir kitos Eurazijos šalys eina tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo buvusios Varšuvos sutarties šalys dešimtajame XX a. dešimtmetyje. Problema ta, kad Rusijoje Boriso Jelcino pseudodemokratiškumą pakeitė neoimperialistinis V. Putino režimas. Jis baugina kaimynes valstybes, siūlydamas mažiau liberalizmo idealams ištikimiems vadovams viliojančius apdovanojimus. „Švelnioji V. Putino galia – korupcija“, - tikina buvęs Gruzijos vadovas M. Saakašvilis. Be to, jei dešimtajame dešimtmetyje JAV prezidento Bilo Clintono administracija įtaigiai skatino Rytų Europą stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES), tai dabar skatina V. Putinas, o JAV tame nedalyvauja.
M. Saakašvilis išlieka optimistu: jis įsitikinęs, kad „reformatoriai grįš į Gruziją“. Tuo tarpu jis pats grįžta prie paprasto Amerikos svečio gyvenimo. „Aš atjaunėjau“, - pasakoja jis. „Iš esmės viską pradedu nuo nulio. Nesu pavargęs, todėl man nereikia poilsio, tačiau mano tautai reikia nuo manęs pailsėti.“