Asociacijos ir Laisvos prekybos sutartys tarp ES ir Ukrainos turėjo tapti esminiais taip vadinamo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo įvykiais.

Kaip rašo www.euobserver.com, Moldova, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas taip pat patenka į ES Rytų partnerystės iniciatyvą bei iš jų buvo tikimasi mažų žingsnių Ukrainos tipo sutarties link.

Tačiau šis planas sugriuvo, kai Kijevas pranešė, jog jo daugiau nebedomina ši sutartis, dėl to apkaltindamas Rusijos daromą spaudimą, todėl Ukraina siekianti „atkurti prarastas gamybines apimtis su Rusijos Federacija.“

Žlugus Ukrainos sutarties pasirašymo planams, viršūnių susitikimo metu bus siekiama išgelbėti tai, kas liko iš Rytų partnerystės, t.y. Laisvos prekybos ir Asociacijos sutartis su Moldova ir Gruzija.
Gausius naftos išteklius turintis autokratiškasis Azerbaidžanas taip pat gali tikėtis „strateginės modernizacijos partnerystės“, tačiau tai būtų teisinių įsipareigojimų neapibrėžianti sutartis, o susitarimas, skirtas įtikti Azerbaidžano vadovui Ilhamui Alijevui, norinčiam būti tokio paties lygmens strateginiu ES partneriu kaip ir Rusija bei Kinija.

Armėnija taip pat atsisakė minties pasirašyti sutartį su ES, vietoje to ši valstybė pasuko Rusijos Muitų sąjungos link.

Šeštosios Rytų partnerystės valstybės Baltarusijos, su kuria ES užšaldė ryšius dėl politinių represijų šalyje, pasirodymas viršūnių susitikime, kaip tikėtina, nebus ryškus.

Didžiausiu progresu taptų kai kurių kalinių paleidimas bei Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus dalyvavimas.
Briuselyje Europos Komisija (EK) lapkričio 25 d. ketina teikti siūlymą dėl naujojo pelno mokesčio griežtinimo teisės akto, skirto kovai su mokesčių mokėjimo vengimu tarptautiniu lygmeniu.

Lapkričio 26 d. Europos Parlamento (EP) politinių grupių lyderiai vyks į Atėnus kartu su įstatymų leidžiamojo organo vadovu Martinu Schulzu. Graikija nusprendė patvirtinti ateinančių metų biudžetą be „troikos“ (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir EK) pritarimo, kurie, savo ruožtu, pagrasino neišmokėti finansinės pagalbos dalies.

ES sostinėje Briuselyje EP teisinių reikalų komitete bus balsuojama dėl EP narių bei valstybių vyriausybių atstovų prieš dvi savaites priimto bendrojo autorystės teisių valdymo.

Kalbant apie Bankų sąjungą, EP ekonomikos komitete lapkričio 27 d. kalbės Prancūzijos centrinio banko pareigūnė Daniele Nouy, nominuota tapti vieningos bankų sistemos, apjungsiančios 130 didžiausių euro zonos bankų, valdytoja.

Taip pat lapkričio 27 d. EP bei ES šalių narių derybininkai mėgins susitarti dėl naujojo teisės akto, palengvinsiančio teisių į pensiją išlaikymą ar gavimą, dirbant kitoje ES valstybėje.

Lapkričio 28 d. EP nariai balsuos dėl teisės akto, suteikiančio ES teisę apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų šalims, nepriklausančioms ES bei mainais nesiūlančioms tokios pat prieigos.

Lapkričio 27–29 d. EP bus rengiamas Pasaulinis moterų parlamento forumas, subursiantis viso pasaulio parlamentų nares moteris.

Vokietijoje, kaip tikimasi, lapkričio 27 d. bus suformuota naujoji vyriausybė. Du derybiniai blokai – Vokietijos kanclerės vadovaujami krikščionys demokratai ir opoziciniai socialdemokratai – turėtų sudaryti koalicijos sutartį, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo derybų pradžios.

Socialdemokratai pageidauja, kad Vokietijos užsienio reikalų ministro kėdę atsidurtų Frankas Walteris Steinmeieris, kuris 2005–2009 m. jau buvo užėmęs šį postą. Tai reiškia, kad krikščionys demokratai ir toliau vadovaus finansų ministerijai, o ministro poste išliks tas pats Wolfgangas Schaeuble.