Nors 70 proc. interneto vartotojų visoje ES yra tikri dėl savo galimybių naudotis internetu tokioms reikmėms kaip internetinė bankininkystė ar apsipirkimas internetu, tik apie 50 proc. faktiškai tą daro. Šis akivaizdus atotrūkis rodo, kokį neigiamą poveikį elektroniniai nusikaltimai daro bendrajai skaitmeninei rinkai: iš esmės susirūpinimą tokia veikla internete kelia du dalykai – neteisėtas asmens duomenų naudojimas (paminėjo 37 proc. respondentų) ir mokėjimų internetu saugumas (35 proc.).
„Apklausa atskleidžia griaunamąjį elektroninio nusikalstamumo poveikį interneto vartotojams: pernelyg daug žmonių atsisako naudotis visomis interneto galimybėmis. Dėl to stabdomas skaitmeninės ekonomikos vystymasis ir varžoma mūsų internetinė laisvė. Turime stiprinti bendradarbiavimą Europoje ir drauge su Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru pažaboti organizuotą elektroninį nusikalstamumą.“ – sakė už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Cecilija Malmström.
Džiugu, kad, palyginti su 2012 m., padaugėjo ES piliečių, manančių, jog jie yra gerai informuoti apie elektroninių nusikaltimų keliamą riziką (nuo 38 iki 44 proc.). Tačiau atrodo, kad, remdamiesi šia informacija, jie ne visada padaro reikiamas išvadas. Pvz., pastaraisiais metais mažiau nei pusė interneto vartotojų pasikeitė prisijungimo prie interneto slaptažodžius (palyginti su 2012 m., šis skaičius išaugo nežymiai – nuo 45 iki 48 proc.).
Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. asmenų iš visų valstybių narių. Po jos paaiškėjo, kad:
87 proc. respondentų vengia atskleisti savo asmens duomenis internete (2012 m. jų būta 89 proc.);
dauguma vis dar nesijaučia esą gerai informuoti apie elektroninių nusikaltimų keliamą riziką (2012 m. – 59 proc., dabar – 52 proc.);
7 proc. nukentėjo nuo sukčiavimo kreditine kortele arba internetinės bankininkystės sistemoje;
pastebimai padaugėjo vartotojų, prie interneto prisijungiančių išmaniaisiais telefonais (35 proc., praėjusiais metais – 24 proc.) arba planšetiniais kompiuteriais (padaugėjo nuo 6 iki 14 proc.).