Kaip rašo „Die Welt“, Maskvos daromas spaudimas Ukrainai kartu su besitęsiančiu opozicijos lyderės Julijos Tymošenko įkalinimu kelia abejonių dėl to, ar Ukraina iš tiesų gali ir nori laikytis Europos kurso. Jei Kijevą domina partnerystė su ES, jis turi atsisakyti selektyvaus teisingumo opozicijos atstovų atžvilgiu bei patvirtinti įstatymus dėl reformų. Kai kuriais atvejais toks ES spaudimas davė rezultatų – kai kurie Ukrainos kaliniai iš tiesų buvo paleisti į laisvę.
A. Merkel įspėja Rusiją
Tačiau buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės J. Tymošenko situacija vis dar kelia Vakarams abejonių. Dėl, kaip teigiama, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei Ukrainai nepalankių dujų sutarčių pasirašymo, 2009 m. pradžioje ji buvo nuteista kalėti septynerius metus. Pastaruoju metu A. Merkel taip pat pamėgino prisidėti prie J. Tymošenko išvadavimo, kurią pažįsta asmeniškai. Vokietijos medikai atliko J. Tymošenko tyrimus bei pasiūlė gydymą Berlyne. Tačiau Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareikalavo, kad iš pradžių būtų priimtas įstatymas dėl sergančių kalinių gydymo užsienyje, kurio praėjusią savaitę nepalaikė Ukrainos parlamentas.
Be to, daugelio Europos politikų kantrybė senka. Iki pat dabar neaišku, ar Vilniuje įvyksiančio viršūnių susitikimo metu bus pasirašyta Asociacijos sutartis tarp Ukrainos ir ES. Lapkričio 18 d. A. Merkel vyriausybės pranešime įspėjo, jog „dar nėra aišku, ar Ukraina pasirengusi įvykdyti sąlygas, reikalingas sutarties pasirašymui.“ Tačiau be šio dokumento Kijevas, kaip teigia A. Merkel, negalės tikėtis Briuselio palaikymo.
Taip pat A. Merkel nedviprasmiškai leido suprasti Rusijai, kad ši neturi trukdyti Ukrainos ES suartėjimui. „Valstybės turi savarankiškai priimti sprendimus. Trečiosios šalys tokiu atveju neturi veto teisės.“ A. Merkel priminė, kad nesikišimo į užsienio šalių reikalus principas įtvirtintas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos įstatuose, kuriuos yra pasirašiusi ir Maskva. Be to, A. Merkel dar kartą patikino V. Putiną, kad kontraktų tarp ES ir Ukrainos, Moldovos bei Gruzijos aktyvavimas tikrai nėra nukreiptas prieš Rusiją.
Ukrainai durys lieka atviros
Vis dėlto, kaip teigia A. Merkel, pastaraisiais mėnesiais galima buvo pastebėti, kad šioms šalims daromas spaudimas. Armėnija neseniai atsisakė analogiškos sutarties su ES bei pasirinko Muitų sąjungą su Rusija. Todėl, kaip teigia A. Merkel, ES tenka pasipriešinti šiam Rusijos daromam spaudimui. „Dėl šios priežasties aš pasisakysiu už tai, kad ES pademonstruotų konkretų solidarumą dėl daromo spaudimo, pavyzdžiui, suteikdama mūsų partneriams galimybes realizuoti savo produkciją, kurią uždrausta įvežti į Rusiją, arba suteikdama pagalbą dėl aprūpinimo energijos šaltiniais.“
Diplomatinių šaltinių duomenimis, Briuselis vis dar nežino, apie ką V. Janykovyčius kalbėjo su V. Putinu prieš dešimt dienų įvykusio susitikimo metu. Asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir ES atveju, V. Putinas gali imtis Kijevo atžvilgiu sankcijų, pavyzdžiui, nutraukti dujų tiekimą. „Mes pasirengę suteikti Ukrainai finansinę pagalbą bei palengvinti prekybinį režimą. Ukrainai durys lieka atviros“, - patikino Europos Parlamento (EP) narys Elmaras Brokas.